Kas yra dirbtinis intelektas ir kur jis naudojamas: pritaikymas darbui ir laisvalaikiui

Tikrai nesuklysime pasakę, kad viena karščiausių ir aktualiausių nūdienos temų yra dirbtinis intelektas bei jo pritaikymo ypatumai. Daug kalbama apie tai, kaip ši inovatyvi technologija pakeis (ir jau keičia) mūsų gyvenimus. Apskritai dirbtinio intelekto tema yra nepaprastai plati ir apima begalę aspektų. Žinoma, svarstoma ir tai, kiek realūs gali būti baugūs ateities scenarijai, kuriuose dirbtinį intelektą (DI, angl. artificial intelligence, AI) piktavališkiems kėslams išnaudoja nedraugiški režimai, jis pasitelkiamas aršiai dezinformacijos sklaidai arba dėl dirbtinio intelekto pažangos daugelis mūsų liekame be darbų ar visai nebemokame bendrauti gyvai.

Visgi panašu, kad kuo toliau, tuo labiau būgštavimus dėl dirbtinio intelekto panaudojimo pavojų nustelbia praktinio šios technologijos pritaikymo galimybės. Tad susitelkime ne į grėsmes ar pavojus, o verčiau panagrinėkime šviesiąją dirbtinio intelekto pusę ir tas konkrečias jo praktinio pritaikymo galimybes – kiekvienam iš mūsų prieinamų DI įrankių panaudojimą. Kitaip tariant – pakalbėkime apie tai, kokius įrankius, kur ir kaip galime naudoti, kad pasilengvintume, o galbūt ir praturtintume savo kasdienybę.

Dirbtinio intelekto technologija: nuo ištakų iki įrankių

Na, o kaip apskritai galėtume apibūdinti dirbtinį intelektą ir jo įrankius? Trumpai tariant, dirbtinis intelektas yra technologijos ar programos, besimokančios ne iš joms pateikiamų instrukcijų, o iš pavyzdžių. Atlikdamos tą patį veiksmą jos gali elgtis kitaip, nei elgėsi prieš tai. Dirbtinis intelektas taip pat pasižymi gebėjimu atlikti užduotis tose srityse, kuriose įprastai veikia žmogus – tai apima tokias sferas kaip problemų sprendimas, kalba, sprendimų priėmimas ir panašiai.

Kadangi pastaruoju metu plečiasi DI taikymas, sparčiai išpopuliarėjo ir toliau populiarėja dirbtinio intelekto įrankiai, gali pasirodyti, kad ši technologija atsirado labai greitai. Tačiau iš tiesų tai nėra naujovė – dirbtinio intelekto technologijos pradžia galima laikyti dar praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Ši technologija ilgą laiką buvo vystoma siekiant jos praktinio pritaikymo.

Kalbant apie DI vystymąsi ateityje, verta prisiminti vieno iš šiuolaikinių dirbtinio intelekto kūrėjų Andrew Ng teiginį, kad dirbtinis intelektas yra naujoji elektra. Vadinasi, tai bus labai svarbus daugelio dalykų, kuriuos naudosime ateityje, komponentas. Tad kuo toliau, tuo sunkiau bus įsivaizduoti gyvenimą be dirbtinio intelekto – panašiai, kaip šiuo metu be elektros.

Dirbtinis intelektas neretai prilyginamas tam, kas anksčiau buvo internetas – iš esmės technologijų pasaulį (ir mūsų kasdienybę) keičiantis dalykas. Dirbtinis intelektas gali būti ir jau yra naudojamas įvairiausiose srityse – medicinos ir sveikatos priežiūros, gamybos, transporto, maisto pramonės, mokslo, inžinerijos, ūkininkavimo ir daugelyje kitų. DI sprendimus į savo veiklą integruoja tiek verslai, tiek viešasis sektorius.

Todėl iš tiesų dirbtiniu intelektu naudojomės ir jis buvo mūsų kasdienybės dalimi jau kurį laiką iki šios technologijos proveržio, tik dažnai apie tai net nesusimąstydavome. Telefono atrakinimas naudojantis veido atpažinimo funkcija, GPS navigacija, virtualūs asistentai, reklamų, socialinių tinklų srauto pritaikymas vartotojui, „Netflix“ ir kitų transliavimo platformų rekomendacijos – visur neapsieita be dirbtinio intelekto.

Tačiau dabar jau turime plačiai prieinamų įrankių, kurie leidžia kiekvienam išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes ir privalumus. 2022-aisiais imta pristatyti tiesiogiai panaudojamus ir viešai prieinamus dirbtinio intelekto įrankius, galinčius generuoti turinį. Jie vadinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais. Pasitelkę šiuos įrankius, galime kurti ir generuoti vadinamąją sintetinę informaciją ir turinį: tekstus, vaizdus, vaizdo medžiagą, garso medžiagą ir taip toliau.

Dirbtinio intelekto įrankių įvairovė yra nepaprastai plati, o jų sudėtingumas skiriasi – vienus naudojant reikia įgusti, su kitais pakaks tik susipažinti, kad jau galėtumėte generuoti turinį ir spręsti aktualias problemas. Šie įrankiai nuolatos kinta, auga ir tobulėja, tad natūralu, kad turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Netgi ir jų funkcijos bei integracija į konkrečius procesus dar gryninama. Tačiau, tinkamai pasirinkus ir naudojant, dirbtinio intelekto įrankiai gali būti net labai naudingi: sužadinti kūrybingumą, padidinti produktyvumą, rasti sprendimus, išplėsti suvokimą, praturtinti mokymosi procesą.

DI įrankiai – pagalbininkai darbe

Dirbtinio intelekto įrankiai gali būti šaunūs pagalbininkai ir kolegos, padedantys spręsti problemas ir darbuotis sklandžiau. Tad jei dar neišnaudojate šios galimybės, galbūt pats metas pradėti?

Darbų ir veiklos sričių, kuriose galima taikyti DI įrankius, spektras tikrai platus. Marketingas, žurnalistika, tekstų rašymas ir vertimas, administravimas, mokymas, dėstymas, projektų valdymas, grafinis dizainas, programavimas ir web dizainas, netgi muzikos kūrimas.

Tad DI įrankiai gali parašyti straipsnį ar laišką konkrečiu stiliumi, sudėlioti projekto „rėmus“, pateikti teksto santrauką, sugeneruoti formalius tekstus (pavyzdžiui, sutartį), padėti atrasti idėjų arba temų rašant straipsnį ar naujienlaiškį, sugeneruoti paveikslėlį reklamai, socialinių tinklų įrašui ar žurnalo viršeliui, sukurti prezentaciją, greitai pakoreguoti nuotraukas ar paveikslėlius.

Į šiuos įrankius galima kreiptis pagalbos galvojant klausimus laidai ar interviu, planuojant turinį, kuriant vartotojo personas, ieškant struktūriškumo (tarkime, galima transkribuotą tekstą ar kitą šaltinį suskirstyti kategorijomis – tai didelis palengvinimas rašant straipsnius), kuriant vaizdo ar garso turinį. DI įrankiai padeda ne tik atrasti sprendimus programuojant, bet ir apskritai žymiai greičiau rašyti kodą.

Dirbtinis intelektas gali gerokai palengvinti gyvenimą mokytojams ir dėstytojams: padėti mokiniams paaiškinti sąvokas (DI įrankiai tampa savotiškais korepetitoriais) ir jiems patiems išsitaisyti kontrolinius darbus, kurti užduotis, įdomiau, įvairiau, patraukliau ir suprantamiau išdėstyti mokymo medžiagą, sukurti pamokos ar paskaitos planą, sudėlioti mokymų programą.

Išnaudoti dirbtinio intelekto įrankius galima ne tik dirbant, bet ir ieškant darbo: susidėlioti CV ir motyvacinio laiško šabloną – geriausia susigeneruoti atskiras dalis ir jas dar savarankiškai patobulinti, taip pridedant asmeniškumo ir unikalumo. Galima paprašyti dirbtinio intelekto, kad elgtųsi kaip žmogiškųjų išteklių specialistas ir pakomentuotų, pakritikuotų gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, patartų, kaip susitvarkyti LinkedIn profilį, ką kalbėti per darbo pokalbį.

DI įrankiai apskritai yra labai tinkamas pasirinkimas tais atvejais, kai reikia struktūriškumo, ištinka kūrybinis blokas ar idėjų badas. Jie gali padėti susidėlioti pradinį planą, (šabloną, juodraštį), nuo kurio jau bus lengviau atsispirti kuriant savąjį originalų variantą.

Tad akivaizdu, kad dažnas ateities specialistas, siekdamas dirbti produktyviau, kūrybiškiau ir kokybiškiau, taip pat ir nešvaistyti savo laiko bei energijos, neapsieis be DI įrankių įtraukimo. Verta pagalvoti, kuriose srityse skiriama daug laiko, o dirbtinio intelekto įrankiai padėtų tuos darbus optimizuoti: pagal konkrečią problemą ar poreikius prisitaikyti DI įrankius.

Dirbtinis intelektas laisvalaikio veikloms

Apie dirbtinio intelekto taikymą darbe kalbama labai daug, tačiau reikia neužmiršti, kad DI įrankius galima panaudoti ir laisvalaikio veikloms.

Šie įrankiai gali tapti puikiais kelionių planuotojais ir asistentais. Jie gali padėti susidėlioti kelionės planą ir pateikti lankytinus objektus pagal konkrečius jūsų poreikius. Sakykime, galbūt keliaujate su vaikais, gal kažkam iš keliaujančių yra sunkiau judėti, gal norite į maršrutą įtraukti jūsų pomėgius atspindinčius objektus, norite išskirtinai aktyvaus arba atvirkščiai – ramaus poilsio. Visa tai išdėsčius, DI įrankis pateiks jums pritaikytus pasiūlymus.

Tą patį galima pasakyti ir apie švenčių planavimą: DI įrankis gali pagal konkrečią vietą, galimybes, pageidaujamas veiklas, žaidimus, dekoro idėjas sudėlioti šventės planą.

Tikriausiai skamba netikėtai, tačiau virtuvėje taip pat gali praversti ne tik tradiciniai, bet ir dirbtinio intelekto įrankiai. Jie gali sugeneruoti originalių receptų ar pasiūlyti idėjų, ką pasigaminti iš šaldytuve esančių likučių.

Kadangi DI įrankiai gali padėti paaiškinti sąvokas, sudėtingus dalykus išdėstyti paprastais ir suprantamais žodžiais, tai yra naudinga ne tik mokytojams, kaip jau minėta, bet ir mokantis savarankiškai.

Galiausiai patys įrankiai gali virsti laisvalaikio užsiėmimu. Galima smagiai leisti laiką bandant šiais įrankiais kurti muziką, vaizdus ar dėliojant istorijas ir taip ugdyti kūrybiškumą. Taip pat galima žaisti žaidimus – paprašyti užduočių ir mėginti jas spręsti. Dirbtinio intelekto įrankiai gali tapti ir savotišku pašnekovu, su kuriuo pasiginčijate ar išsipasakojate, netgi pasiguodžiate, kai būna sunku. Taip DI tarytum atlieka psichologo funkciją. Žinoma, realios terapijos tai nepakeis, bet gali būti tikrai veiksminga: juk galima išsipasakoti atviriau nesibaiminant negatyvios reakcijos.

DI įrankių niuansai: kaip naudoti praktiškai?

Dirbtinio intelekto įrankių pasirinkimas yra išties įspūdingas, jie nuolatos tobulinami ir vis atsiranda naujų. Visgi iš generatyvinio dirbtinio intelekto įrankių ypač išsiskiria vadinamieji pokalbių robotai arba didieji kalbos modeliai, kurių žinomiausias ir, ko gero, plačiausiai naudojamas yra Chat GPT.

Bene esminė taisyklė siekiant geriausiai išnaudoti šiuos dirbtinio intelekto įrankius yra suvokti, kokį rezultatą norite gauti, ir gebėti tai aiškiai iškomunikuoti. Tad labai svarbu, kokią informaciją suteiksime konkrečiam dirbtinio intelekto įrankiui ir ko jo paprašysime.

Verta plačiau pakalbėti apie naudojimąsi kalbos modeliais ir vadinamąjį promptinimą, kurį lietuviškai galėtume įvardinti kaip užklausų dirbtinio intelekto įrankiams formulavimą. Tad toji užklausa (arba promptas) yra generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiui pateikiama informacija siekiant gauti pageidaujamą rezultatą. Promptą dar galime vadinti užduotimi ar komanda, kurią naudojamas DI įrankis turi įvykdyti. Tad galima sakyti, kad kuo geriau mokame tinkamai duoti komandas DI įrankiui, tuo geresnį ir labiau mus tenkinantį rezultatą gausime.

Tad kaip geriau pateikti užklausas Chat GPT ir kitiems pokalbių robotams?

Visų pirma jiems reikia suteikti kuo daugiau konteksto, svarbių detalių ir dar iki pačios komandos išdėstyti kuo daugiau reikalingos informacijos. Juk dirbtinis intelektas iš pradžių nežino, kokio rezultato mes norime!

Sakykime, norime parašyti tinklaraščio įrašą profesinio perdegimo tema. Galime tiesiog taip ir paprašyti: parašyk apie profesinį perdegimą. Tačiau galime pateikti išsamesnę užklausą: parašyk 600 žodžių tinklaraščio įrašą apie profesinį perdegimą šiais laikais, nurodyk jo etapus ir pateik penkis patarimus, kaip šio perdegimo išvengti.

Kaip pastebime, užklausoje nurodoma ir apimtis – tai dar vienas labai svarbus dalykas. Kalbos modeliui reikėtų aiškiai pasakyti, kokios apimties pageidaujate: kiek žodžių, pastraipų, punktų ir panašiai. Tas pat galioja ir pageidaujamam formatui. Kalbame ne tik apie tai, kokio pobūdžio teksto norime (eilėraščio, laiško, straipsnio), bet ir apie galimybę konvertuoti pateiktą informaciją į norimą formatą. Tad galima paprašyti, kad DI įrankis konvertuotų tekstą į, tarkime, HTML kodą.

Be to, svarbu ne tik detaliai nupasakoti situaciją ir kontekstą, bet ir pateikti papildomą informaciją, jei tokios turime – nukopijuotą kodo gabalą, savo gyvenimo aprašymą, straipsnį ar jo dalį. Pavyzdžiui, galime įkelti jau esamą straipsnį apie tą patį profesinį perdegimą ir paprašyti sugeneruoti kažką panašaus. Taip pat galima įkelti straipsnį ir tiesiog paprašyti pateikti jo santrauką, žinoma, konkrečiai nurodant apimtį.

Pateikti dirbtinio intelekto įrankiams pavyzdį apskritai yra labai geras promptinimo būdas. Galima prašyti ne tik sugeneruoti kažką panašaus į įkeltą informaciją, bet ir tiesiog panaudoti pavyzdyje esantį stilių.

Pageidaujamas tonas ar stilius – dar vienas reikšmingas niuansas. Pokalbių robotai ir ypač Chat GPT geba šauniai kopijuoti ir imituoti stilių. Todėl jam galima nurodyti konkretų autorių ar žinomą žmogų ir prašyti sugeneruoti tekstą būtent jų stiliumi ir tonu.

Pokalbių robotai iš esmės bendrauja labai mandagiai, jų tonas itin draugiškas, neretai atsakyme pasitaiko ir jokios papildomos vertės nesuteikiančių sakinių. Tačiau užklausoje galima nurodyti, kad laukiate labai aiškaus, konkretaus, trumpo ir glausto atsakymo be jokių vingrybių. Be to, pokalbių robotas dažnai pritaria klausiančiajam, bet galima paprašyti, kad to nedarytų – paprieštarautų, mestų iššūkį.

Apskritai bendraujant su kalbos modeliais ir formuluojant užklausas, labai rekomenduojama priskirti jiems tam tikrą vaidmenį – nurodyti, kuo jis turi būti vykdydamas konkrečią užklausą.

Nesupratus dirbtinio intelekto įrankio pateikto atsakymo arba gavus ne tokį rezultatą, kokio tikėjotės, galima prašyti pateikti kitą formuluotę. Taip pat galima pamėginti suformuluoti atsakymą pačiam ir paprašyti pokalbių roboto jį pakomentuoti, ištaisyti klaidas.

Vienas svarbiausių dalykų naudojant generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius – gautą rezultatą kruopščiai patikrinti, įvertinti, ar jame nėra klaidų, išgalvotų faktų. O geriausią variantą gausime tuo atveju, jei kalbos roboto sugeneruotą rezultatą dar pakoreguosime pridėdami savo minčių ir įžvalgų. Dažnai tai, kad turinys yra sugeneruotas DI, išduoda detalės ir kontekstas – štai todėl svarbu žmogiškas atidumas, pastabumas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, patirtis, nuovokumas ir originalumas.

Reikia turėti omenyje, kad geriausią rezultatą gausime ir efektyviausiai dirbsime tuo atveju, jei generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius pasitelksime toje srityje, kurią bent šiek tiek išmanome. Kitaip galime sugaišti daug laiko ir visiškai nepastebėti DI padarytų klaidų.

Geriausius, tiksliausius ir sklandžiausius rezultatus gausime bendraudami su dirbtinio intelekto kalbos modeliais anglų kalba. Tačiau šiandien jau galima visai neblogai susišnekėti su šiais pokalbių robotais ir lietuvių kalba, tik taip sugeneruotą turinį reikia dar kruopščiau tikrinti, veikiausiai prireiks ir daugiau pastangų taisant bei tobulinant.

Tikslumas, aiškumas ir konteksto pateikimas lygiai taip pat svarbus ir dirbant su vaizdus generuojančiais dirbtinio intelekto įrankiais. Jiems galima nurodyti sugeneruoti vaizdą konkretaus dailininko, paveikslo ar apskritai žinomo kūrinio stiliumi.

Dirbtinio intelekto įrankių įvairovė

Nors vienas populiariausių pokalbių robotų yra Chat GPT, tikrai verta išmėginti ir kitus įrankius, kurie sparčiai tobulėja. Tai gali būti ne tik turinį kuriantys generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, bet ir kiti kasdienybę palengvinantys variantai. Tad štai šiek tiek rekomendacijų:

  • Pokalbių robotai: Gemini (buvęs Google Bard, savo veikimu panašus į Chat GPT), Microsoft Copilot, Claude, Perplexity.ai.
  • Specifiškesni turinio kūrimo įrankiai kokybiškesniems tekstams (marketingo profesionalams, tekstų rašytojams): Rytr, Jasper, Anyword, Copy.ai.
  • Gramatikos, kalbos taisyklingumo tikrinimo ir perfrazavimo įrankiai (rašant anglų kalba): Grammarly, ProWritingAid, Wordtune.
  • Paveikslėlių generavimas: Midjourney, Stable Diffusion, DALL-E, Canva, Adobe Firefly. DALL-E yra integruotas į mokamą Chat GPT versiją ir yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems. Adobe Firefly taip pat yra draugiškas ir patogus pradedantiesiems. Midjourney itin tinkamas kūrybininkams, generuojant plakatus, logotipus: gaunami kokybiškesni ir įspūdingesni rezultatai, labai estetiški vaizdai, tačiau jo naudojimas sudėtingesnis.
  • Vaizdo įrašų generavimas ir redagavimas: Descript, Runway, Wondershare Filmora, Sora, Synthesia, Pictory.
  • Garsų ir muzikos generavimas: Murf, AIVA, Splash Pro, SOUNDRAW, Mubert.
  • Planavimas ir projektų valdymas: Asana, BeeDone, Mem, Motion.
  • Transkribavimas, užrašai, susitikimų asistentai: Fireflies, Airgram, Krisp.
  • Prezentacijų kūrimas: Slidesgo, Decktopus AI, Beautiful.AI.
  • Programavimas: GitHub Copilot, Replit, AskCodi.

Pagal savo poreikį galima rinktis mokamus arba nemokamus įrankius arba jų versijas. Svarbiausia – įvertinti, kiek laiko ir energijos padėtų sutaupyti mokama programa. Sakykime, nemokama Chat GPT versija neturės naujausios informacijos, negalės generuoti vizualų, neturės garso versijos (tad negalėsite šiam robotui pateikti užklausų balsu).

Rekomenduojama iš pradžių gerai išsibandyti nemokamą versiją, jei tokia yra, o esant poreikiui – pereiti prie mokamos.

Kadangi dirbtinio intelekto įrankiai sparčiai tobulėja, jų vartotojams taip pat svarbu nuolat mokytis. Tą galima daryti įvairiuose kursuose ar savarankiškai, tik svarbu neužmiršti, kad geriausias mokymasis yra praktika ir elementarus DI įrankių naudojimas. Ir, žinoma, labai svarbu neprarasti smalsumo ir paprasčiausiai nebijoti eksperimentuoti, išmėginti skirtingus įrankius ir naujas jų pritaikymo galimybes.

Dirbtinio intelekto galimybės tikrai labai plačios, tad nepraleiskime progos – išnaudokime ir pritaikykime jas!

Pasidalink

Susisiekite su mumis!