Mūsų protas iš esmės yra linkęs viską taisyti. Žmogiška savybė išgirdus klaidingą teiginį jį pataisyti gali tapti puikiu strateginiu įrankiu, padidinančiu besimokančiųjų įsitraukimą. Be to, ši sumani gudrybė gali nulemti neužmirštamą diskusiją.
Toks reiškinys, kai pasakius įžūliai klaidingą teiginį paskatinamas pokalbis, vadinamas Cunninghamo dėsniu. Jo veikimo paslaptis slypi tame, kad pokalbio dalyvis prieštaringa informacija tarsi pažadinamas iš susimąstymo. Jam tenka analizuoti, o tai padidina įsitraukimą.
Žmonės mėgsta prieštarauti kitiems. Tiesa ta, kad mes nenorime padėti – mes norime pasirodyti esantys patys protingiausi ir sumaniausi. Todėl, jei siekiate protingų atsakymų, neklausinėkite. Verčiau pateikite klaidingą teiginį arba užduokite neteisinga informacija paremtą klausimą. Labai tikėtina, kad nedelsiant sulauksite pataisymo.
Cunninghamo dėsnį puikiai patvirtina situacijos su užsienio kalbos besimokančiais vaikais. Kartais jie būna neaktyvūs, vangiai atsakinėja į klausimus. Pateikus, tarkime, dramblio nuotrauką, vaikai muistosi, nuobodžiauja ir vengia įvardinti, ką mato. Tačiau mokytojui pasakius, kad nuotraukoje yra žirafa, jie iškart išsijudina ir ima šaukti matantys dramblį. Tokiu būdu sustiprėja vaikų pozicija pokalbyje ir pasitikėjimas savimi. Mokytojo gudrybė padeda vaikams įsitraukti į pamoką.
Ši gudrybė puikiausiai pritaikoma ir suaugusiems. Pavyzdžiui, paprašius nekalbaus suaugusiojo papasakoti apie programuotojo darbą, veikiausiai sulauktume lakoniško atsakymo: „Programuoju įvairiausius dalykus“.
Tačiau galima pamėginti pateikti akivaizdžiai netikslų teiginį, tarkime: „Dirbate programuotoju, vadinasi, dėliojate renginių programas, tiesa?“. Laukti pataisymo ilgai netektų. Pašnekovas greitai imtųsi išsamiai aiškinti, ką programuotojo darbas apima, o ko – ne, ką jis pats konkrečiai veikia. Pokalbis kaipmat pagyvėtų.
Dauguma žmonių iš prigimties mieliau įsitraukia į pokalbį, kai gali jaustis pranašesni. Tiesa, jie nežino tikrosios klaidingos informacijos priežasties. Tai kaina, kurią tenka sumokėti už psichologinę manipuliaciją. Visgi ši manipuliacija neretai padeda atsiskleisti teigiamiems aspektams. Panašu, rezultatas atperka nelabai nuoširdų gudravimą.
Tad atsidūrus nuobodaus pokalbio akligatvyje tikrai verta prisiminti žmogaus prigimties ypatumus ir pasakyti kažką kvailoko ir akivaizdžiai klaidingo. Veikiausiai tai bus įdomios diskusijos pradžia.
Šaltinis: TheLadders.com
