Technologijų ateitis gali būti šviesesnė net už Elono Musko svajones

Ar pavyks sumažinti už kriptovaliutų slypinčią taršą?

Kriptovaliutų kasimas yra milžiniškų energijos kiekių reikalaujantis procesas. O tai reiškia žalą aplinkai. Anglies dioksido kiekis, kasmet sukuriamas kasant bitkoinus, nenusileidžia tam, kurį išmeta visas Honkongas. Kitos kriptovaliutos – eterio – metinės emisijos prilygsta Lietuvos emisijoms.

Nenuostabu, kad siekiama mažinti kriptovaliutų kasimo sukeliamą klimato taršą. Vienas tokių bandymų – naujasis „Kriptovaliutų klimato susitarimas“.

Šį susitarimą inicijavo privatus sektorius. Jame išdėstyti keli preliminarūs tikslai. Siekiama visų blokų grandinių perėjimo prie atsinaujinančių energijos išteklių iki 2030-ųjų ar anksčiau. O iki 2040-ųjų, kaip numato susitarimas, kriptovaliutų industrija turėtų iki nulio sumažinti grynąsias emisijas.

Paskutinis susitarime nurodomas tikslas skamba realistiškiausiai. Norima sukurti apskaitos standartą, leisiantį nuosekliai matuoti kriptovaliutų kasybos industrijos emisijas. Be to, numatomas programinės įrangos, galinčios patikrinti, kiek atsinaujinančių energijos išteklių naudoja blokų grandinė, sukūrimas. 

Susitarimą remia reikšmingi kovos su klimato kaita ir kriptovaliutų srities atstovai. Tarp jų – kriptovaliutų kompanija „Ripple“, „blockchain“ susivienijimas „Consensys“, milijardierius ir klimato aktyvistas Tomas Steyeris.

Visgi smarkiai abejojama, kad ambicingi tikslai atneš reikšmingų pokyčių.

Panašu, daugiausia problemų bandant įgyvendinti kilnius tikslus gali sukelti didžiausias žaidėjas – bitkoinas. Jo operacijos patvirtinamos vykdant darbo įrodymo kasybos operacijas. Ši darbo įrodymo sistema nulemia, kad bitkoino išgavimui reikalingas nežmoniškas kiekis energijos. 

Atsinaujinantys ištekliai vargiai gali išspręsti problemą. Bitkoinų kasimo technika imtų konkuruoti dėl šių išteklių su žymiai svarbesniais poreikiais, tarkime, energijos vartojimu namuose. Pastarajai sričiai tokiu atveju gali tekti atsigręžti į iškastinį kurą.

Tiesa, su bitkoinu vis sėkmingiau konkuruoja naujesnės kriptovaliutos, atrandančios būdų būti draugiškesnėmis aplinkai. Šios kriptovaliutos pagrįstos kitokia „blockchain“ technologija nei bitkoinas. Dėl šios priežasties joms reikia nepalyginamai mažiau energijos. Todėl tokioms kriptovaliutoms – tarkime, „Ripple’s XRP“ – atsinaujinantys energijos ištekliai gali tapti išeitimi.

Visgi susiburti dėl bendro tikslo, kaip numatoma „Kriptovaliutų klimato sutartyje“, yra itin sudėtinga užduotis. Juk dauguma blokų grandinių sukurtos taip, kad veiktų kaip decentralizuota sistema be viršesnės priežiūros.

Galutinius susitarimo tikslus išgryninti numatoma iki lapkritį vyksiančios Jungtinių Tautų klimato konferencijos. Tačiau akivaizdu, kad užmojai išliks ambicingi. Belieka tikėtis, jog jie padės bent iš dalies pakeisti kriptovaliutų pasaulio mąstymą ir sumažinti taršą.

Šaltinis: TheVerge.com

Patvirtintas intriguojančios medžiagos autentiškumas: ar išties pavyko užfiksuoti NSO?

Pentagonas patvirtino, kad JAV karinio jūrų laivyno 2019-aisiais užfiksuotos NSO nuotraukos ir vaizdo įrašai yra autentiški. Ši vaizdinė medžiaga pasklido dar praėjusiais metais. Joje matyti dangumi skriejantis mirksintis žalias trikampio formos objektas. 

Tokio pobūdžio reiškiniams apibūdinti gynybos tarnybos pasitelkia naujesnį terminą nei NSO („nenustatyti skraidantys objektai“). Jie vadinami „nenustatytais oro reiškiniais“ (NOR). 

Tiesa, informacijos apie šią vaizdinę medžiagą yra nedaug. Daugiausia apsiribojama spėlionėmis, kas konkrečiai joje užfiksuota. Jungtinių Valstijų gynybos departamentas pareiškė viešai neaptarinėjantis įsiveržimų į oro erdvę tyrimų. Tai apima ir įsiveržimus, įvardijamus kaip „nenustatyti oro reiškiniai“. Tokiu būdu siekiama išlaikyti operacijų saugumą ir vengti atskleisti galimiems priešininkams naudingą informaciją.

JAV vadovybė NSO reiškinius paprastai neigdavo. Taip dažniausiai elgtasi todėl, kad šie reiškiniai sukelia tam tikrą nepatogumą. Juk, nepaisant ištobulinto oro gynybos tinklo, padangėse vis dar pasitaiko dalykų, kurių nepavyksta nustatyti.

Visgi šiuo metu įprastinis neigimas girdimas vis rečiau. Tą patvirtina ir pastarasis atvejis. O štai praėjusių metų vasarą Gynybos departamentas pranešė apie naujos specialiosios grupės įkūrimą. Šios grupės tikslas – standartizuoti NSO stebėjimų rinkimą ir pranešimus. Gautomis išvadomis grupė pažadėjo pasidalinti su visuomene. Karinio jūrų laivyno užfiksuotus vaizdus taip pat ėmėsi tirti ši grupė. 

Be to, sausį JAV paskelbė šimtus su NSO susijusių dokumentų. Susipažinti su jais gali visi norintys. Dokumentuose užfiksuota CŽA turima informacija apie NSO.

Šaltinis: DazedDigital.com

Technologijų ateitis gali būti šviesesnė net už Elono Musko svajones

Praėjusiais metais Elonas Muskas pareiškė, kad „pernelyg daug protingų žmonių pasuka į finansų ar teisės sritį“. Šių profesijų atstovai geriausiu atveju mėgina išplėsti ekonomikos ribas. O štai technologijos iš esmės pertvarko ekonomiką. Todėl „Tesla“ įkūrėjas apgailestavo, jog talentingi žmonės nesirenka technologijų. Jo teigimu, norintiems žengti į technologijų pasaulį dar nebuvo geresnio meto. 

Karjerą technologijų srityje besirenkantiems jaunuoliams būsimo atlygio atžvilgiu dabar išties yra geriausi laikai. Juk darbas ambicingame startuolyje gali tapti bilietu į milijardų dolerių vertą kompaniją. Be to, pastarieji technologijų pasiekimai skatina susimąstyti, kad technologijos išties paverčia pasaulį geresne vieta.

Juk pandemijos metu elektroninės prekybos ir maisto pristatymo programėlės padėjo žmonėms išvengti užsikrėtimo. Vaizdo konferencijų ir bendradarbiavimo programos leido dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. Vaizdo žaidimai ir srautinio transliavimo paslaugos parūpino taip reikalingų pramogų. Na, o spartus vakcinų nuo COVID-19 sukūrimas pasitelkiant naujas technologijas gelbsti gyvybes ir leidžia pamažu sugrįžti į normalų gyvenimą.

Visa tai paklojo pamatą tolesnei pažangai, atnešiančiai kitą technologinių naujovių bangą. Be to, regėdami tokį sujudimą, nesnaudžia ir investuotojai. Ko gero, dar nebuvo palankesnio meto įkurti naują technologijų kompaniją.

Didžiosios technologijų kompanijos ir toliau mėgina spręsti opias problemas. Štai programinės įrangos milžinė „Microsoft“ pasitelkdama dirbtinį intelektą siekia išlaisvinti gydytojus nuo varginančio popierizmo. „Fortnite“ gamintoja „Epic Games“ bando sukurti virtualų pasaulį, kuriame žmonės galėtų žaisti ir bendrauti. 

Suprantama, technologijų pažanga neapsieina be problemų ir trūkumų. Tarkime, veidų atpažinimo panaudojimas sukelia etinių kliūčių. Be to, ne visoms kompanijoms pavyks įgyvendinti didingus siekius. Tačiau būsima nauda visuomenei visgi turėtų nusverti galimą žalą.

Jei paskui ambicingas idėjas seks talentai ir investicijų srautai, veikiausiai pasieksime technologinių naujovių aukso amžių. Ir netgi jei pavyks sėkmingai įgyvendinti tik dalį visų šių idėjų, ateitis gali būti šviesesnė net už šviesiausias Elono Musko svajones.

Šaltinis: Bloomberg.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!





    CodeAcademy mokykis NEMOKAMAI! 🥳

    Rinkis UŽT finansuojamas programas – TypeScript programavimą ar Web Dizainą UX/UI.

    Plačiau