Ekstravagantiškos milijardierių Richardo Bransono ir Jeffo Bezoso kelionės į kosmosą simbolizuoja naują kosmoso tyrinėjimų etapą. Šis etapas reiškia, kad kelionės į kosmosą iš esmės atsivėrė, tačiau ne plačiajai visuomenei, o tik tiems, kurie gali sau tą leisti – milijardieriams.
Turtuolių kelionės į kosmosą žymi savotišką ilgametės svajonės paversti kosmosą prieinamu ne tik astronautams įgyvendinimą. Kompanijos su savo milijardieriais vadovais priešakyje jau seniai siekė, kad keliauti į kosmosą galėtų visi. Tačiau šis tikslas tebėra nepasiektas.
Pradiniame etape skrydžiai į kosmosą dėl milžiniškų naujosios technologijos sąnaudų prieinami tik turtingiausiems. Norintys atkartoti R. Bransono žygį ir pakilti į kosmosą „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu už šį svajonės išsipildymą turi atseikėti mažiausiai ketvirtį milijono dolerių arba 212 tūkst. eurų. Šiuo metu tai yra pigiausias variantas. Kelionė J. Bezoso „Blue Origin“ raketa atsieis daugiau. O štai norintys kelias dienas skrieti orbitoje Elono Musko kompanijos „SpaceX“ kapsule „Crew Dragon“ turi pakloti daugiau nei 46 milijonus eurų.
J. Bezoso, R. Bransono ir E. Musko kosmoso ambicijos neišvengia aštrios kritikos. Jų veikla neretai vertinama kaip pinigų švaistymas užgaidų tenkinimui užuot šiuos pinigus skyrus reikšmingesnėms problemoms spręsti. Tarkime, kovai su nelygybe ar klimato kaita.
Tiesa, milijardieriai atsikerta, kad investicijos į kosmoso technologijas galiausiai atsiperka Žemėje ir pasitarnauja, pavyzdžiui, klimato kaitos tyrimams. Visgi kol kosmoso industrija bus priklausoma nuo milijardierių kompanijų ir jų turtuolių klientų, suvokimas, kad kosmoso kelionės tėra turčių hobis, niekur nedings.
Besiformuojančių industrijų susiejimas su konkrečiomis asmenybėmis nėra naujiena. Charlesas Lindberghas padėjo išjudinti komercinę aviaciją. Panašus ir Steve‘o Jobso ar Billo Gateso indėlis į asmeninių kompiuterių raidą. Šių industrijų atstovai taip pat neišvengė kritikos. Buvo aiškinama, kad pasaulinėje rinkoje yra poreikis vos penkiems kompiuteriams, o aviacija buvo laikyta kaprizu.
Tačiau skrydžiai tapo įprastu dalyku, o kompiuteriai išplito ir atpigo. Galbūt tuo pačiu keliu nuseks ir kosmoso turizmas. Bet jokių garantijų nėra. Universalus sprendimas, padedantis sumažinti kelionių į kosmosą sąnaudas, neatrastas ir galbūt net neegzistuoja. Kiek šių kelionių kainos galėtų kristi ateityje, kompanijos taip pat nenurodo.
Šiuo metu nemokėdami pasakiškų sumų į kosmosą pakilti gali tik pačių milijardierių atrinkti žmonės. Planai surengti loteriją ar padovanoti skrydį kosmoso entuziastams padeda nenumarinti svajonės apie visiems prieinamas kosmoso keliones. O kosmoso turizmo industrijoje vyksta varžybos dėl tinkamiausio kainų sumažinimo recepto. Į jas įsijungia ir kitos kompanijos – „Axiom Space“, „Rocket Lab“, „Boeing“.
Kol kas kosmoso turizmas tebėra įstrigęs milijardierių dominavimo etape. Ar jam pavyks įžengti į brandesnį etapą? Tai veikiau priklausys ne nuo to, ar milijardieriams seksis įgyvendinti vaikystės svajones, o nuo raketų ir pačių kosmoso kelionių kainų sumažinimo.
Šaltinis: TheVerge.com
