Kodėl gajūs įvairūs su dirbtiniu intelektu susiję mitai? Kuo paremta dirbtinio intelekto baimė? Ir kodėl nesipildo ambicingos prognozės apie žaibišką dirbtinio intelekto pažangą?
Atsakyti į šiuos klausimus mėgina informatikos profesorė Melanie Mitchell. Ji pateikia keturias klaidingas prielaidas, paprastai nulemiančias nepagrįstas prognozes.
1. Siaurasis dirbtinis intelektas – žingsnis į bendrąjį dirbtinį intelektą
Matydami, kad mašina geba padaryti kažką įspūdingo siauroje srityje, žmonės mano, jog tai veda į bendrojo dirbtinio intelekto sukūrimą. Kitaip tariant, manoma, kad bet kokia pažanga yra žingsnis bendrojo dirbtinio intelekto link. Tačiau M. Mitchell pabrėžia, kad tokie mašinų pasiekimai dar tikrai negarantuoja, jog bus sukurtas bendrasis dirbtinis intelektas.
2. Žmonės ir mašinos vienodai suvokia veiksmų sudėtingumą
Ši problema vadinama Moraveco paradoksu: dalykai, kurie žmonėms atrodo lengvi ir nereikalaujantys pastangų, mašinoms yra didžiausias iššūkis. Tarkime, apsižvalgius suvokti, ką išvydai, palaikyti pokalbį ar einant į nieką neatsitrenkti.
3. Terminai atspindi lygiaverčius procesus
M. Mitchell pastebi, kad dirbtinio intelekto programų elgesiui ir vertinimui apibūdinti vartojami su žmogaus intelektu siejami terminai. Visgi jie neatspindi lygiaverčių procesų. Tarkime, mokymasis žmogaus ir mašinos atveju nereiškia to paties.
4: Intelektas susijęs tik su smegenimis
Prielaida, kad intelektas siejamas tik su smegenimis, paskatino idėją, jog mašinoms pakanka pasiekti žmonių smegenų pajėgumus. Tada šiems smegenis atitinkantiems įrenginiams tereiks sukurti tinkamą „programinę įrangą“, ir bus sukurtas žmogaus lygį atitinkantis dirbtinis intelektas.
Tačiau žmogaus intelektas yra visapusiška sistema, apimanti tokius tarpusavyje susietus atributus kaip emocijos, troškimai, stiprus savasties ir autonomijos jausmas bei bendras pasaulio suvokimas. Neaišku, ar apskritai įmanoma šiuos komponentus atskirti.
Šaltinis: MindMatters.ai
