Iki šiol didžiųjų skaitmeninių platformų rinkoje dominavo tokios Jungtinių Valstijų kompanijos kaip „Facebook“ ar „Google“. Tačiau mėginant pakeisti šį dominavimą platformos tampa naujų geopolitinių manevrų arena.
Europos Sąjunga siekia tvirtesnės tarptautinių technologijų kompanijų kontrolės ir didesnės nepriklausomybės skaitmeninėje srityje. Indija uždraudė 177 Kinijos programėles, teigdama, kad jos kelią grėsmę šalies suverenitetui ir vientisumui.
O 2020-asiais tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas bandė uždrausti Kinijos bendrovei priklausančią platformą „TikTok“ arba priversti parduoti ją JAV savininkui. Panašu, kad tokį elgesį skatino geopolitiniai motyvai.
„TikTok“ yra pirmoji socialinių tinklų platforma už JAV ribų, tapusi reikšminga „Facebook“ ir „Instagram“ konkurente. „TikTok“ nuo pat pradžių neišvengė aršios pasaulio vyriausybių kritikos. Buvo abejojama, ar „TikTok“ savininkė kompanija „ByteDance“ tinkamai apsaugo vartotojų duomenis nuo Kinijos vadovybės.
Visgi kompanija, panašiai kaip ir „Google“ ar „Facebook“, skelbia skaidrumo ataskaitas. JAV Centrinės žvalgybos agentūros vertinimu, nėra įrodymų, kad „TikTok“ duomenys buvo perduoti Kinijos vyriausybei.
Skaitmeninės žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertės Joanne Gray manymu, D. Trumpo požiūrį į „TikTok“ nulėmė stiprėjanti JAV ir Kinijos konkurencija dėl strateginės skaitmeninės aplinkos svarbos. D. Trumpo veiksmai ir retorika sutapo su šalies geopolitine darbotvarke. Po kritikos Kinijai sekdavo kalbos apie „TikTok“ grėsmę.
Iki šiol JAV vadovybė buvo susitelkusi į geopolitines Kinijos platformos iškilimo pasekmes. Kol kas neaišku, ar Joe Bideno administracija laikysis to paties požiūrio.
Jei toks „skaitmeninis nacionalizmas“ išliks reikšmingu motyvu, veikiausiai ir toliau dominuos didžiosios Jungtinių Valstijų technologijų kompanijos. J. Grey teigimu, siekiant skatinti pasaulinę konkurenciją ir galios decentralizaciją tarptautinėje skaitmeninėje aplinkoje, reikia atmesti nacionalistines paskatas.
Šaltinis: TheNextWeb.com
