Krizės – palankus laikas sklisti dezinformacijai bei vykdyti kibernetinius išpuolius. Dabartiniame, realaus ir informacinio karo kontekste, ypač svarbu žinoti kaip apsaugoti save ir aplinkinius nuo dezinformacijos pinklių bei atakų internete.
Programavimo akademijos „CodeAcademy“ dėstytojas Tomas Savėnas ir viešųjų ryšių specialistas bei Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius pasakoja, kas yra dezinformacija ir kibernetinės atakos, kaip jų išvengti ir kas sieja šiuos du procesus.
Kibernetinis saugumas – privalome būti budrūs
Po kibernetinių atakų sąvoka slepiasi tokie veiksmai kaip duomenų vagystės, elektroniniai nusikaltimai, DDOS atakos, kenksmingo kodo programos, tikslinės atakos, turinio iškraipymas, sabotažas, šnipinėjimas ar kibernetinis karas.
„CodeAcademy“ dėstytojas, kibernetinio saugumo ekspertas Tomas Savėnas teigia, jog internetas pakankamai saugus, tačiau reikia būti budriems.
„Didžioji dalis mūsų laiko praleisto internete yra socialiniai tinklai, informaciniai portalai ir finansinės operacijos. Šių paslaugų saugumas yra aukštame lygyje. Kibernetinio saugumo specialistai nuolat tuo rūpinasi. Tačiau internetas yra puiki priemonė pasiekti milijonus žmonių širdžių, jame esantis turinys gali daryti mums stiprų emocinį poveikį, tad reikėtų į viską žiūrėti kritiškai ir kiek įmanoma racionaliau“, – pataria T. Savėnas.
Specialistas teigia, jog šiuo metu svarbu mokėti apsaugoti save ir kitus bei itin naudinga riboti informacijos kiekį.
„Būtina reguliariai pailsėti nuo didžiulio informacijos srauto, taip bus lengviau atskirti informacijos kilmę. Jei atidarinėsime nuorodas jų neatsirinkdami – prišauksime bėdų sau ir kitiems“, – pabrėžia T. Savėnas. Šiuo metu tikėtinos ir socialinės inžinerijos atakos, kurių metu skambinama arba yra siunčiamas elektorinis laiškas, kuriame raginama imtis skubotų veiksmų. Privalome išlikti atsargūs – neatidaryti neaiškių nuorodų, interneto svetainių, laiškų ir net neatsiliepti į įtarimą keliantį skambutį.
Ginklas, padėsiantis įveikti dezinformaciją – kritinis mąstymas
Dezinformacija yra melaginga arba klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti ar supriešinti visuomenę, padaryti žalos.
Dezinformacijos ekspertas Mažvydas Kunevičius teigia, jog svarbiausi veiksmai siekiant išvengti dezinformacijos yra informacijos šaltinių pasirinkimas bei jų tikrinimas.
„Svarbiausia yra atsirinkti teisingus informacijos šaltinius, juos kritiškai vertinti, gerai pagalvoti prieš dalijantis informacija ne vien socialinėje medijoje, bet ir ją perpasakojant gyvai. Kitas svarbus momentas – faktų tikrinimas ir emocijų valdymas“, – pasakoja M. Kunevičius. Sensacinga informacija, kurią randate internete, turėtų būti pagrįsta, aiškiai nurodomi argumentai. Jei matote šokiruojančius vaizdo įrašus, tekstus ar kitą emocingą medžiagą – patikrinkite ją kituose šaltiniuose. Pasitikėkite tik tuomet, jei kituose šaltiniuose ji atsikartoja ir faktai yra analogiški.
Specialisto nuomone, šiuo metu reikėtų susitelkti į kritiškos visuomenės ugdymą. „Būtent medijų ir informacinio raštingumo, kibernetinio saugumo mokymas bei kritiškai mąstančios visuomenės ugdymas gali atnešti daugiausiai naudos“, – pastebi M. Kunevičius.
Dezinformacijos ir kibernetinio saugumo sąsajos
Ekspertai pabrėžia, jog kibernetinio saugumo ir dezinformacijos procesai – persipina.
„Visa kibernetinė erdvė gali būti naudojama dezinformacijos skleidimui, tam pasitelkiant skirtingas technikas, kanalus ir sprendimus. Priklausomai nuo taikinio ir tikslo, kibernetinės atakos vis dažniau persipina su informacinėmis. Ne vien nulaužiamas įrenginys, bet ir prašoma išpirkos ar patalpinama melagiena. Tie, kurie nukenčia nuo kibernetinių atakų, neretai nukenčia ir nuo informacinių atakų“, – pastebi M. Kunevičius.
Tomas Savėnas antrina, pridurdamas konkretų pavyzdį, aiškiai parodantį, kaip persipina šie du procesai.
„Dar neseniai aktyvistai buvo kviečiami atakuoti Rusijos karinę infrastruktūrą. Deja, bet dauguma jų turėjo minimalias IT žinias ir kupini emocijų ėmė atidarinėti nuorodas ir programas, kurios ne visada buvo nukreiptos į minėtus objektus. Taip buvo užšifruoti ar pavogti asmeniniai žmonių duomenys“, – priduria T. Savėnas.
