Dirbtinis savivaldžių automobilių intelektas be žmogiškojo – bejėgis
Ką daryti, kad važiavimas savivaldžiu automobiliu būtų sklandus ir teiktų malonią patirtį? Kaip imituoti žmogaus vairavimo stilių? Juk trūkčiojantis ir roboto judesius primenantis važiavimas tikrai nežavi. Tą išsiaiškinti ir įgyvendinti mėgina projektas „HumanDrive“. Šių metų pradžioje savivaldis projekto automobilis keliukais ir judriais greitkeliais nukeliavo 370 km.
Viena iš projekto partnerių yra „Hitachi Europe“. Kompanija sukūrė programinę įrangą, padedančią suvokti aplinką. Pasitelkdama dirbtinį intelektą, ši įranga planuoja saugų maršrutą. Atsižvelgiama į kliūtis, ribojimus ir kitus eismo dalyvius.
Siekdama savo tikslo – sklandaus ir saugaus važiavimo autonominiu automobiliu – projekto komanda sujungė žmogaus ir dirbtinį intelektą. Sistemos apmokymui svarbu tiek kelių duomenys, tiek profesionalių vairuotojų darbas.
Visgi nebuvo apsieita be iššūkių. Surinkti užtektinai duomenų apie profesionalių vairuotojų elgesį grėsmingose situacijose yra sudėtinga. Juk tokiu atveju žmonėms tenka atsidurti pavojuje. Bet būtent šie duomenys, rodantys, kaip išsisukti iš problemų, ir yra svarbiausi apmokant sistemą.
Vienas iš galimų sprendimų – dirbtinio intelekto padalijimas į keturis modulius. Pirmasis – suvokimo modulis – renka duomenis iš atskirų jutiklių. Antrasis naudoja šiuos ir lokalizavimo duomenis aplinkos suvokimui. Trečiasis planuoja maršrutą. Na, o ketvirtasis valdo automobilį.
Skirtingi moduliai suteikia galimybę atspindėti įvairias vairavimo aplinkas ir stilius. Be to, įtraukiami griežti saugos patikrinimai. Svarbu tai, kad bedėliodami maršrutą žmonės elgiasi skirtingai. Todėl maršruto planavimo procesui žmogiškasis indėlis yra itin reikšmingas.
Išskaidžius sistemą į atskrus modulius, lengviau pastebėti, kuriame etape padaryta klaida, ir ją ištaisyti. Be to, tai padeda suvokti klaidos rimtumą. Kuo arčiau automobilio valdymo etapo ištinka problema, tuo ji grėsmingesnė.
Suprantama, modulių formatu paremtą dirbtinio intelekto sistemą galima panaudoti ir kitose srityse. Tarkime, gamybos linijų automatizavimui.
Modulinis dirbtinis intelektas leidžia atskirai atnaujinti sistemas. Štai čia ir sugrįžtama prie „HumanDrive“ projekto esmės. Tai žmogiškojo mąstymo pritaikymas savivaldžiams automobiliams sprendžiant problemas.
Kitas „Hitachi“ laukiantis iššūkis – sklandus savivaldžių automobilių riedėjimas miestuose. Nėra abejonių, kad įveikiant ir šią užduotį nebus apsieita be žmogiškosios patirties ir intelekto.
Šaltinis: Wired.co.uk
Metas ruoštis nemalonumams: artėja globalių technologijų pabaiga
Dabar technologijos ir standartai, kuriais paremtas bendravimas visame pasaulyje, iš esmės yra globalūs. Įrenginiuose veikia tie patys mikroprocesoriai. Telefonais galime naudotis beveik bet kurioje planetos vietoje. Bendri standartai užtikrina, kad naujus projektus įvertins visos suinteresuotos pusės. Be to, tai padeda ankstyvajame etape aptikti klaidas ir pažeidžiamas vietas.
Tokia sistema leido pasiekti anksčiau nė nesapnuotą kibernetinio saugumo lygį.
Visgi jau šiemet rizikuojame šio privalumo netekti. Dėl to kalti prasidėję technologijų ir standartų skaidymosi ir betvarkės procesai. Įsibėgėję jie gali reikšti globalių technologijų pabaigą.
Šio reiškinio viziją pateikia Jungtinės Karalystės Nacionalinio kibernetinio saugumo centro technikos vadovas Ianas Levy.
Pasak eksperto, valstybės varžosi tarpusavyje, o siekdamos pranašumo ginklu paverčia informaciją. Vagiami duomenys, skleidžiama dezinformacija, kenkiama infrastruktūrai. Valstybės valdymo įrankiu tampa prieiga prie technologijų ir jų vystymas.
Suprantama, tokiomis aplinkybėmis strateginė priklausomybė tikrai nėra patraukli. Tad veikiausiai jau šiemet šalys ims kurti nuo pasaulinių normų nutolusius standartus ir technologijas. Jos įkūnys atskirų valstybių vertybes. Toks pokytis bus esminis. Jis reikš visiškai kitokį technologijų kūrimo, valdymo ir taikymo būdą.
2021-aisiais standartai ims skaidytis. Tiekimo grandinės ir infrastruktūra keisis ir taikysis prie naujosios realybės. Siekdamos užtikrinti savų tiekimo grandinių saugumą, valstybės imsis drastiškų veiksmų.
Diskusijos dėl 5G saugumo baigsis dviejų nepriklausomų stovyklų susiformavimu. Vienai jų vadovaus Jungtinės Valstijos, kitai – Kinija. Tai reikš skirtingą standarto vystymą, atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus ir vertybes. Žinoma, kitoms šalims teks apsispręsti, kuri stovykla palankesnė jų interesams. Juk visa gamyba bus susieta tik su šiomis dviem valstybėmis. Toks modelis bus pritaikytas ir plėtojant kitas svarbias technologijas.
Tokioje situacijoje labiau už viską svarbu užtikrinti, kad nė viena pusė neturėtų pernelyg daug galios. Be to, būtina technologijomis aprūpinančių kompanijų įvairovė. Tik taip išlaikysime esamą kibernetinio saugumo lygį.
O jei visgi nepavyks, teks susitaikyti su pasekmėmis. Pasaulis taps mažiau susietas – vadinasi, ir mažiau atsparus bei saugus.
Šaltinis: Wired.co.uk
Ar Lietuva Indijos kompanijoms taps sėkmės Europoje garantu?
Gali būti, kad jau visai greitai Lietuvos ir Indijos tarpusavio ryšiai nemenkai išsiplės. Lietuva Indijos kompanijoms gali tapti vartais į sėkmę Europoje.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Indijoje Juliaus Pranevičiaus, Lietuvos vyriausybė siekia plėsti bendradarbiavimą su Indija. Tai apimtų finansinių paslaugų, gyvybės mokslų, skaitmeninių technologijų, švietimo ir farmacijos sritis. Indijos investuotojams bendradarbiavimas atvertų dinamišką verslo aplinką.
Lietuva jau spėjo pagarsėti kaip puikus variantas finansinių paslaugų ir skaitmeninių technologijų kompanijų bazėms. Tad Indijos kompanijos taip pat galėtų pasinaudoti palankaus Lietuvos investicinio klimato privalumais.
Šiuo metu vienas svarbiausių Lietuvos vyriausybės uždavinių – susidoroti su koronaviruso krizės atneštais iššūkiais. Tačiau būtinybė stiprinti Lietuvos ekonomiką tikrai neužmirštama. Vyriausybė siekia, kad šalis taptų naujųjų inovacijų ir technologijų centru. Tad glaudesnis bendradarbiavimas su Indija prisidės prie tikslo įgyvendinimo.
J. Pranevičius pažymėjo, kad Indija yra viena farmacijos sektoriaus lyderių. O štai Lietuva yra regioninis biotechnologijų centras. Šalies gyvybės mokslų sektorius kasmet paauga 20 proc. Tačiau taip pat siekiama, kad šis sektorius atneštų penkis proc. Lietuvos BVP. Neslepiama ambicijų gyvybės mokslų sferoje pirmauti Europoje. Todėl bendradarbiavimo stiprinimas biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityje teiks abipusę naudą.
Ambasadorius kaip būsimo išplėsto bendradarbiavimo sritis įvardino ir skaitmenines technologijas bei finansines paslaugas. Jo teigimu, Lietuva Indijai suteiks spartesnę prieigą prie Europos rinkos. Prie kompanijų veiklos sėkmės prisidės investuotojams draugiška aplinka ir infrastruktūra.
Be to, tikimasi, kad Indija ir Europos Sąjunga pagaliau pasirašys laisvosios prekybos susitarimą. Jis būtų naudingas ne tik Indijai, bet ir visoms ES narėms, tarp jų – ir Lietuvai.
Šaltinis: OutlookIndia.com
