Kraujo plazmos – gelsvos skystosios kraujo dalies, organizme pernešančios biologiškai aktyvias medžiagas – pašalinimas ir pakeitimas jau seniai imtas sieti su autoimuninių ligų gydymu. Tačiau pastaruoju metu idėja, kad kraujas gali tapti jaunystės eliksyru, iš pasakų ir tautosakos nužengė į medicinos sritį ir paskatino biotechnologijų startuolių veiklą.
Tiesa, tyrimai tebėra pradinėje stadijoje. Įrodymai, kad tokio pobūdžio gydymas veiksmingas, gauti daugiausia tiriant peles, o ne žmones.
O nuo ko prasidėjo ir kaip vystėsi ši prieštaringai vertinama tyrimų sritis? Pirmieji eksperimentai sujungiant dviejų graužikų kraujotakos sistemas pradėti prieš daugiau nei 60 metų. Jie parodė, kad jaunas kraujas gali nuslopinti senėjimo poveikį.
Graužikų sujungimo metodas, vadinamas parabioze, vėl išpopuliarėjo šio amžiaus pradžioje. Mokslininkai Irina ir Michaelas Conboy išsiaiškino, kad jaunas kraujas gali atjauninti kamienines ląsteles. O Tony Wyssas-Coray ir Saulis Villeda šiuos atradimus pritaikė smegenims. Mokslininkai nustatė, jog parabiozės būdu jaunų gyvūnų perduodamas kraujas suintensyvino naujų neuronų gamybą.
Biotechnologijų kompanijos jau skuba mokslą paversti senėjimą stabdančiu gydymu. Bandymai išnaudoti jauninamąjį poveikį, pastebėtą parabiozės eksperimentuose, daugiausia susiję su plazma, sudarančia 55 proc. kraujo.
Kol kas nėra aišku, kas tiksliai paskatina jauninantį poveikį, bet yra keletas galimų variantų. Tai gali būti hormonas oksitokcinas, baltymas TIMP2 arba baltymas GDF11.
Pasak molekulinės biologijos eksperto Paulo Robbinso, veikiausiai nėra vieno konkretaus veiksnio, skatinančio senėjimą ar galinčio atnaujinti audinius. Reikalingas iš atskirų komponentų sudarytas derinys.
Visgi atrasti konkrečius komponentus ir pagal tai sukurti veiksmingą gydymą tebėra sunkiai įkandama užduotis. Be to, nėra aišku, kuriuos senėjimą skatinančius veiksnius reikėtų slopinti, o kuriuos atjauninančius elementus – suaktyvinti. Šie veiksniai gali vienas kitą neutralizuoti arba sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį.
Dėl šios priežasties biotechnologijų kompanijų kuriamus preparatus, paremtus atjauninančiomis kraujo savybėmis, derėtų vertinti atsargiai.
Mokslininkų Conboy duetas išmėgino ir ganėtinai elementarų eksperimentą. Jie paprasčiausiai pakeitė pusę graužikų plazmos druskos tirpalu ir pridėjo skysčių pusiausvyrą kraujyje palaikančio baltymo albumino. Tokiu būdu senėjimą skatinantys veiksniai buvo tiesiog atskiesti.
Šis tyrimas leidžia spręsti, kad žalingas kraujotakos baltymų poveikis sename kraujyje, apimantis ir jaunystės veiksnių slopinimą, yra gerokai stipresnis už atjauninančias kraujo savybes. Tad atradimas verčia apskritai smarkiai suabejoti jauno kraujo panaudojimo gydymui veiksmingumu. Lygiai taip pat abejotina atrodo ir tokio pobūdžio procedūras siūlančių klinikų veikla.
Praktikuojamos ir kitokios su krauju susijusios jaunystės paieškos. Kompanija „BioAge Labs“ analizuoja vyresnio amžiaus žmonių kraują. Lyginant sveikų ir problemų turinčių senjorų kraują, bandoma išsiaiškinti, kas tą nulėmė. Nustatyti molekuliniai taikiniai, susiję su regeneracija, imunitetu ir raumenų veikla. Pradėti testuoti į visas tris sritis nukreipti vaistai.
Iš esmės bandoma imti pavyzdį iš sveikai gyvenančių žmonių. Toks sprendimas nė kiek nepanašus į fantastinėse istorijose aprašytas kraujyje slypinčias jaunystės eliksyro galias. Tačiau jį žymiai lengviau pritaikyti šiuolaikinei medicinai.
Šaltinis: SmithsonianMag.com
