Dirbtinis intelektas jau eilę metų keičia mūsų gyvenimus, tačiau praėjusių metų pabaigoje pasirodęs dirbtinio intelekto (DI) įrankis „ChatGPT“ sujudino visuomenę – net užkietėję technologijų ekspertai, kuriuos sunku nustebinti, yra priblokšti dirbtinio intelekto galimybių. Dalis šiuo įrankiu džiaugiasi, nes tai galės stipriai palengvinti įvairių specialistų darbą, o kita dalis yra kiek įbauginta ir teigia, jog greitu metu šios technologijos pakeis dalį specialistų ir jų iš viso nebereikės. Taip pat nerimaujama ir dėl švietimo srities – niekas nebekurs tekstų, kai per kelias sekundes tai gali padaryti dirbtinis intelektas. Paliečiamos ir kitos sritys, nes „ChatGPT“ gali atsakyti į kone bet kokį užduotą klausimą ar per kelias minutes parašyti kodą bet kokia programavimo kalba. Kartu su dirbtinio intelekto srities profesionalu, „CodeAcademy“ dėstytoju Mindaugu Bernatavičiumi bei reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ direktoriumi, verslininku Aivaru Šičkumi neriame į diskusiją – ar tikrai dirbtinis intelektas gali užimti įvairių specialistų darbo vietas? Kaip dirbtinio intelekto įrankių atsiradimas pakeis mūsų kasdienybę?
Naujų dirbtinio intelekto įrankių atsiradimas – natūralus procesas
Dirbtinio intelekto įrankių evoliucija jau tapusi visiškai natūraliu ir įprastu procesu. „CodeAcademy“ dėstytojas Mindaugas Bernatavičius teigia, jog dirbtinio intelekto įrankiai mūsų kasdieniniame gyvenime yra visiškai normalus ir gyvenimus lengvinantis reiškinys, kurio tikrai nereikia bijoti : „mašininis mokymasis tiesiog toliau leidžia informacinėms technologijoms daryti tai, ką daro dauguma technologijų – lengvinti veiklas, darbus ir mūsų kasdienybę. Tai yra loginė tąsa proceso, kuris prasidėjo nuo to laiko kai išradome lanką, ratą, ugnį. Dėka šio įrankio, bendra visuomenės gerovė neabejotinai kils aukštyn“, – pabrėžia specialistas.
Dirbtinis intelektas ir rizikos
Galime sakyti, jog dirbtinio intelekto nėra ko bijoti, tačiau nenuginčysime, jog su kiekvienu veiksniu turime ir pasekmes. Automatizacijos stipriai pakeitė gamybos sektorių, taip pat ir sveikatos priežiūros. Kaip ir visi galingi DI įrankiai, taip ir „ChatGPT“, nešasi ir tam tikras rizikas bei daro įtaką ne tik verslo pasauliui, bet ir tokioms sritims kaip švietimas.
„Švietimo sistemos dalyviai gali būti priversti persiorientuoti, tačiau problema ne dirbtiniame intelekte ar jo įrankiuose – ir be jų susidurdavome su nesavarankišku tekstų rašymu bei nusirašinėjimu. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ yra nemaža rizika ir iššūkis mokinių motyvacijai, neretai galime išgirsti pasisakymus, jog neverta mokytis, nes „robotai viską darys už mus“. Mokytojai privalo su moksleiviais pradėti kalbėtis ne tik apie tai kaip kažką padaryti, bet ir kam bei kodėl. Ši problema yra daug senesnė nei „ChatGPT“, todėl jos paūmėjimas galbūt leis tai pradėti spręsti. Yra puikus išsireiškimas – „it has to get worse before it gets better“, – pastebi Mindaugas.
A. Šičkus teigia, jog būtent suaugusiųjų švietimui tai per daug didelės įtakos nepadarys: „Dirbtinio intelekto įrankiai bus puiki pagalba ieškant informacijos, teorijos ar to, kas įvyko, bet aš tikiu, jog geriausias mokymasis yra būtent per praktiką, sprendžiant realias užduotis, kuriose vadovaujiesi ekspertų patarimais ir patirtimi. Visgi turime suprasti, jog tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ yra didelių duomenų, o ne kūrybinio mąstymo rezultatas“, – priduria specialistas.
„ChatGPT“ įtaka programuotojams
„ChatGPT“ neabejotinai paveikia ir programuotojus bei jų darbą. Vokietijos portalas „Heise“ nurodė DI modeliui sukurti interneto svetainę, kuri apskaičiuotų žmogaus amžių, įvedus gimimo datą. Robotas išsyk tą ir padarė – parašė kodą. M. Bernatavičius į šią situaciją žiūri šmaikščiai: „ChatGPT“ gali pakeisti „pirmųjų dienų“ programuotoją, bet ne gerą programuotoją. Profesionalūs IT specialistai daro tikrai ne tai, ką siūlo „ChatGPT“. Didžiausias galvos skausmas programuotojui yra sudėtingų sistemų integravimas, geros architektūros pasirinkimas apmąstant įvairius išimtinius atvejus – „corner cases“ ir „edge cases“. Tai ką siūlo „ChatGPT“ yra mažos skalės ir reikšmės darbų automatizavimas, tai puiki pagalba programuotojo produktyvumui, bet ne tai, kas gali pakeisti specialistą“, – teigia DI specialistas.
Jūsų nepakeis dirbtinis intelektas – jus pakeis žmonės, kurie juo naudojasi
Nei dirbtinio intelekto įrankiai, nei kitos technologijos negali užimti žmogaus vietos dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – joks dirbtinis intelektas neatstos emocinio intelekto. Esame žmonės – kuriantys, priimantys sprendimus, vadovaujantys ir tai darantys pasikliaudami savo emocijomis, nuojauta, žmogiška patirtimi, o ne tik duomenimis. Įvairių įrankių pagalba galime palengvinti savo darbą, greičiau suprasti ir išanalizuoti įvairią statistiką, automatizuoti įvairius procesus ar analizuoti rinką. Čia galima įžvelgti tik vieną riziką – žmogų, kuris nesinaudoja dirbtinio intelekto pagalba, gali pakeisti tik žmogus, kuris ja naudojasi.
Keli dirbtinio Intelekto įrankiai, kuriais naudojamės ir siūlome išbandyti:
„ChatGPT“, „DALL.E“, „Lumen5“, „Namelix“, „Quillbot“, „Tome“, „Writesonic“.
