Nauja platforma užsimojo išgelbėti pandemijos purtomą stažuočių sistemą
Stažuotės suteikia galimybę studentams „pasimatuoti“ trokštamą darbą. Neretai po to jie tampa pilnaverčiais kompanijos darbuotojais. Darbdaviai taip pat džiūgauja įgiję motyvuotų kolegų.
Tačiau koronavirusas privertė uždaryti biurus ir sudrebino rinką. Daugybė technologijų kompanijų susiaurino ar išvis atšaukė praktikų ir stažuočių programas.
Šioje situacijoje į pagalbą atskuba startuolis „Symba“. Jis siūlo įrankį, padedantį kompanijoms sukurti internetinę erdvę. Joje galima bendrauti su išsibarsčiusiais praktikantais. Tai infrastruktūra, užtikrinanti kompanijų stažuočių programų vientisumą ir tęstinumą.
„Symba“ stažuotojams ir vadovams suteikia savaiminio diegimo darbo aplinką. Kiekvienas vartotojas susikuria savo profilį, vadovai paskiria užduotis. Platforma didžiulį dėmesį skiria grįžtamajam ryšiui – tam suteikiama atskira skiltis. Įvertinimai pateikiami visos stažuotės metu. Tokiu būdu stebimas progresas ir sprendžiama dėl ilgalaikio darbo pasiūlymo. Stažuotojai taip pat kuria projektus. Norintiems bendrauti tiesiogiai į platformą įdiegta programa „Slack“.
Tik su apmokamas stažuotes siūlančiomis kompanijomis bendradarbiaujantis startuolis kol kas įsitikinęs, kad platforma yra veiksminga. Vartotojai prisijungia vidutiniškai nuo šešių iki devynių kartų per dieną, stažuotojai sukūrė daugiau nei 15 tūkst. projektų. Už „Symba“ produktą kompanijos moka nuo 30 iki 50 dolerių per mėnesį.
Staigus „Symba“ augimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir jos pasekmėmis. Tačiau tolesnė sėkmė priklausys nuo to, ar atsivėrus biurams kompanijoms bus reikalinga virtuali stažuočių darbo aplinka.
Šaltinis: TechCrunch.com
Kelią skaudžioms eismo nelaimėms užkirsti siekiama „protingomis“ perėjomis
Pietų Korėjos gyventojai pradėjo vaikščioti per išmanias perėjas. Jos įspėja vairuotojus apie artėjančius žmones, o pėsčiuosius – apie automobilius.
Prie tokios perėjos artėjantį pėsčiąjį užfiksuoja termovizoriai ir radarai. Apie tai informuota centrinė valdymo sistema perėjoje įjungia įspėjamąjį LED apšvietimą. Tiek prie perėjos, tiek pėsčiojo telefone pasigirsta įspėjamasis signalas. Vairuotoją įspėja mirksintis ženklas.
Trijose Pietų Korėjos vietose įrengtomis išmaniosiomis perėjomis siekiama sumažinti eismo nelaimių. Nemažai jų nutinka dėl to, kad be išmaniųjų telefonų gyventi negalintys korėjiečiai nepakelia nuo jų akių ir eidami per gatvę. Išmaniųjų perėjų kūrėjai planuoja ateityje kurti tokių perėjų tinklą, užtikrinsiantį dar didesnį saugumą.
Pasitelkdamos technologijas perėjose užtikrinti pėsčiųjų saugumą mėgina ir kitos šalys. Austrijos sostinėje įrengtos keturios išmaniosios perėjos. Jose pėsčiųjų trajektorija nuspėjama pasitelkiant kameras ir giliojo mokymosi algoritmus. Jei kažkas ketina eiti per perėją, sistema automatiškai stabdo eismą. Leistino signalo trukmė pritaikoma prie perėją kertančių pėsčiųjų skaičiaus.
Londono transporto reguliavimo tarnyba „Transport for London“ mėgina prailginti žalio signalo trukmę. Tai užtikrina didesnį neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių saugumą. Londone taip pat siekiama sukurti bendrą valdymo sistemą, reguliuosiančią miesto transporto srautus.
Šiandien daugelyje miestų transporto reguliavimo sistemos yra nepakankamai veiksmingos. Todėl reikalingas transporto srautų valdymas realiuoju laiku ir išmaniųjų perėjų sujungimas į tinklą. Tokiu būdu daugiau erdvės, neatimant jos iš automobilių, bus suteikiama pėstiesiems ir dviratininkams.
Šaltinis: Wired.co.uk
COVID-19 krizė – proga bazines pajamas paversti ekonomine norma
COVID-19 tapo tuo lauktu ekonomikos žlugimą paskatinusiu veiksniu. Tačiau ateityje bus ir kitų veiksnių. Todėl visuomenei būtinas atsparumą suteiksiantis pajamų paskirstymas. Sistema, kai vis daugiau pajamų tenka finansinės, fizinės ir intelektinės nuosavybės savininkams, skatina nestabilumą. Tačiau dabar svarbu ne tik keisti šią sistemą. Būtina kovoti su šiandieninės darnios visuomenės problemomis: nelygybe, nesaugumu, stresu. Kitaip visuomenė neįgis krizių akivaizdoje būtino stabilumo ir atsparumo.
Tinkamiausias politines priemones atrasti sunku. Tačiau pradėti galima nuo naujos pajamų paskirstymo sistemos, mat šiuo metu darbo jėgai tenkančių pajamų dalis vis mažėja.
Pasak bazinių pajamų klausimą nagrinėjančio profesoriaus Guy Standingo, būtini du pokyčiai. Pirma, reikia sustiprinti vadinamąjį bendrąjį gėrį. Tai rūpestį užtikrinančios socialinės institucijos, bendros viešosios erdvės, meno ir kultūros institucijos, prieiga prie informacijos, idėjų ir švietimo. Jas susilpnino privatizacija ir taupymas. Todėl visuomenė tapo pažeidžiamesnė.
Antra, bazinių pajamų sistema iš etinės siekiamybės tampa ekonomine norma. Juk visuomenės atsparumas priklauso nuo pažeidžiamiausių jos narių atsparumo. Vienodas bazinis saugumas būtų socialinio teisingumo išraiška.
Universalias bazines pajamas galėtų užtikrinti nauja institucija – specialus bendrojo kapitalo fondas, paremtas rinkliavomis, mokesčiais ir investicijomis. Dalis šių mokesčių galėtų būti ekologiniai. Laikui bėgant, bendrųjų pajamų vertė augtų.
Dėl universalių bendrųjų pajamų sistemos sumažėtų streso, nesaugumo ir gyvenimą trumpinančių sveikatos problemų. Be to, sistema leistų daugiau dėmesio skirti ekologijai ir nerungtyniauti iki išsekimo dėl darbo pozicijų. Ko gero, to nori daugelis.
Ar Kalifornijos valstija pakeis pavežėjų ir kurjerių veiklos principus?
Gali būti, kad pavežėjų ir kurjerių veiklos principas pasikeis. Vadinamoji trumpų projektų (arba „gig“) ekonomika JAV atsidūrė kryžkelėje. Kalifornijoje buvo priimtas darbo teisės aktas, sutrumpintai vadinamas AB 5. Tokioms kompanijoms kaip „Uber“, „Lyft“ ar „DoorDash“ jis reiškia, kad vairuotojai ir kurjeriai privalo būti traktuojami kaip pilnateisiai darbuotojai.
Ilgas teismų maratonas, į kurį leidosi kompanijos, galiausiai nulėmė, kad AB 5 įsigalios po lapkričio rinkimų. Tačiau lapkritį Kalifornijoje laukia balsavimas dėl 22 pasiūlymo – atsako į šį teisės aktą. Jei jis bus priimtas, pavežėjai ir kurjeriai ir toliau bus nepriklausomi sutarties dalyviai, o ne etatiniai darbuotojai. Tiesa, 22 pasiūlymas visgi numato tam tikrą naudų paketą su kompanijomis bendradarbiaujantiems kurjeriams ir pavežėjams.
Balsavimas dėl 22 pasiūlymo vyks tik Kalifornijoje. Tačiau šioje valstijoje priimami sprendimai paprastai padaro įtaką visai šaliai.
Vairuotojų ir kurjerių teises ginančios organizacijos tvirtina, kad tik atmetus 22 pasiūlymą „gig“ ekonomikos darbuotojams būtų galima užtikrinti teises, kurių jie nusipelno. Tačiau atmetimas gali turėti įtakos pirkimo internetu procesui. Tokiu atveju užsakymų kaina ir pristatymo laikas gali išaugti. Tas pat pasakytina apie pavežėjų paslaugas. Be to, apklausos rodo, kad tik 27 proc. pavežėjų ir kurjerių sutiktų dirbti pagal AB 5 nurodytas taisykles. Kompanijų teigimų, AB 5 būtų naudingas tik nedidelei daliai darbuotojų.
Ar pavežėjų ir kurjerių kompanijų veiklos JAV laukia esminiai pokyčiai, neabejotinai turėsiantys įtakos ir kitoms šalims? Sužinosime jau netrukus.
Šaltinis: Mashable.com
