Šiuolaikiniame pasaulyje gali atrodyti, kad internetas yra visur – nuo senamiesčio iki paplūdimio. Kasdien naudodamiesi interneto privalumais dažnai pamirštame, kad savo forma internetas yra ne ore sklandantis nematomas ryšys, o tiesiog daugybės laidų raizginys. Didelis laidų raizginys, kuriam sutalpinti reikia nemažai vietos.
Tokia vieta įsikūrusi pačioje Amerikos širdyje, Niujorke, Manhetene. Tiesa, vaikštant Manheteno gatvėmis vargu, ar akis užklius už interneto namų, dar vadinamų “carrier hotels”. Jie įsikūrę po žeme ir pasiekiami tikrai ne kiekvienam. Įėjimą į juos žymi specialūs šulinių dangčiai ir simboliai, o patekimą į vidų griežtai kontroliuoja apsauga. Visur įrengtos stebėjimo kameros ir durys atrakinamos tik pateikus biometrinius duomenis.
Taigi internetas – tai kilometrais nusidriekusios eilės tarpusavyje susipynusių laidų, perduodančių informaciją sekundžiu tikslumu. Ne vieną tokį laidų požemį aplankęs fotografas Peter Garitano sako, kad savo akimis pamatęs internetą jis ėmė labiau vertinti kasdienę galimybę jungtis prie tinklo. Didžiuliai kiekiai elektros energijos, aušinimo sistemos, itin kompleksiška laidų sujungimo sistema ir tą sistemą sukūrę bei prižiūrintys žmonės – tai dalykai, apie kuriuos retai susimąstome į paieškos laukelį vesdami dar vieną www.
Šaltinis: https://www.wired.com/2015/11/peter-garritano-where-the-internet-lives
Nuo to, kas dedasi po žeme, kilkime aukščiau – virš jos. Žmonės vis tikisi rasti gyvybę kitoje Saulės sistemos planetoje nei mūsiškė. Bene dažniausiai ateiviai apgyvendinami Marse, kur kadaise aptikta vandens. Dabar gyvybės užuomazgas rodančių ženklų aptikta ir Veneroje.
Toks ženklas – tai fosfinas: vieno fosforo ir trijų vandenilių junginys. Žemėje šios dujos randamos aplinkoje, kur yra mažai deguonies, pavyzdžiui, pelkėse ar gyvūnų virškinamajame trakte. Kodėl fosfinas susidaro Veneroje? Mokslininkų spėjimu, itin didelis šių dujų kiekis Veneros atmosferoje gali būti ženklas apie čia vykstančius gyvybinius procesus. Tai nėra garantija, jog Veneroje tikrai yra gyvybė: galbūt fosfinas susidaro dėl kitų mums dar nežinomų nebiologinių procesų? Tačiau planetoje, kurioje nuo karščio gali tirpdyti šviną, o žmogaus siųstas erdvėlaivis ištirpsta per kelias valandas nuo nusileidimo, kažkada tyvuliavo vandenynas. Ir tai leidžia gyvuoti įvairiems spėjimams apie gyvybę Veneroje. Fosfino atradimas – dar vienas žingsnelis link patvirtinimo, kad Saulės sistemoje turime kaimynų.
Šaltinis: https://www.wired.com/story/dr-phosphine-and-the-possibility-of-life-on-venus/
Jei mokslininkai, tyrinėjantys Venerą, pasiryžę įrodyti, kad joje egzistuoja gyvybė, tai startapo Quatum vadovas per penkerius metus pasiryžęs pasauliui pristatyti kvantinį kompiuterį.
Kvantinis kompiuteris nuo mums įprastojo skiriasi tuo, kad jo veikimas gali būti pagrįstas daugiau nei dviem būsenomis. Jei šiuolaikiniai kompiuteriai programuojami naudojant nulį ir vieną, tai kvantinis kompiuteris leistų turėti tarpines pozicijas. Dėl tokios ypatybės kvantiniai kompiuteriai galėtų saugoti kur kas daugiau informacijos bei apdoroti visus duomenis vienu metu.
Sudėtinga ne tik kvantinio kompiuterio koncepcija ir veikimas, bet ir jo gamyba. Todėl startapo Quatum pareiškimas už penkerių metų turėti tokią technologiją yra vertinamas kiek skeptiškai. Kvantinio kompiuterio kūrėjai turi kur padirbėti, nes kūrybiniame procese kartais nebepakanka tradicinių kompiuterių ir tenka naudoti alternatyvias technologijas. Pavyzdžiui, tas, kurios naudojamos atominiams laikrodžiams kurti. Realiai veikiantis kvantinis kompiuteris stipriai prisidėtų prie technologinės pažangos, tačiau kaip greitai tai įvyks – spėti kol kas sunku.
Sunkus ir kitas klausimas – kiekvieno mūsų asmeninio gyvenimo ir privatumo užtikrinimas, kuris patiria iššūkių technologijoms žengiant pirmyn. Šįkart kalbame apie veido atpažinimo sistemas, kurias JAV miestai imasi drausti dėl grėsmės, kad žmonės bus nuolat sekami. Veido atpažinimo sistemą susiejus su viešose ir privačiose erdvėse esančiomis kameromis, būtų galima lengvai daugybę žmonių stebėti kone visą laiką. Kaip jūs jaustumėtės žinodami, jog apie jus žino viską – kur einate valgyti, melstis ar sportuoti?
Be abejo, veido atpažinimas gali labai pasitarnauti tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, teisėsaugos, kai reikia greitai surasti nusikaltimą įvykdžiusį asmenį. Tačiau sistema nėra tobula – ji sudaryta iš pirminės bazės skirtingų žmonių nuotraukų, kurias išanalizavus sukuriami tam tikri veido atpažinimo algoritmai. Sistema neatpažįsta veido kaip visumos, tik tam tikrus jo bruožus, taigi ir ji gali klysti. Kokios pasekmės lauktų tokiu atveju, jei sistema klaidingai identifikuotų, pavyzdžiui, nusikaltimą įvykdžiusį žmogų?
Kaip ir su visais išradimais, šiandien bandome atrasti balansą tarp technologijų, atveriančių didžiules galimybes, naudos ir žalos. Bet kuriuo atveju ekspertai sako, kad lemiamą žodį turėtų tarti visuomenė ir pati nuspręsti, kiek asmeninio gyvenimo atskleisti yra tinkama.
Šaltinis: https://www.wired.com/video/watch/why-some-cities-are-banning-facial-recognition-technology
Ir pabaigai – linksmesnė žinia apie naujoves Apple padangėje
Rugsėjo viduryje kompanija Apple surengė kasmetinę savo konferenciją, kurioje pristatė naujienas. Virtualiame renginyje buvo pristatyti nauji Apple Watches, tarp kurių – ir biudžetinis laikrodžio variantas, o taip pat ir galingesni Ipad modeliai.
Drauge su naujais produktais, Apple pristatė ir paslaugų naujienas, tokias kaip Apple One platforma, susiejanti kitas kompanijos programėlės ir paslaugas: Icloud, Apple Music, Apple TV ir kitas. Dar viena iš naujienų – naujausia programinė įranga iOS14.
Tiesa, konferencijos metu iPhone mylėtojai nesulaukė telefono dvyliktojo modelio pristatymo, taigi dar viena didelė žinia iš Apple – dar pakeliui.
Šaltinis: https://www.digitaltrends.com/mobile/how-to-watch-apple-event-2020-live-news-and-announcements/
