Technologijų nesėkmės 2020-aisiais

Švietimo technologijų pasaulio prognozės: ar pasinaudosime pandemijos pamokomis?

Švietimo ekspertas ir technologijų entuziastas Carlas Hookeris kasmet pateikia švietimo technologijų ir inovacijų (EdTech) prognozes būsimiems metams. 2021-ųjų laukėme su nerimu ir viltimi – gal visgi švietimo technologijų pasauliui jie atneš kažką įdomaus?

Štai kokių tendencijų, pasak C. Hookerio, reikėtų tikėtis:

Konferencijoms teks kliautis internetinėmis platformomis. Dėl pandemijos vienos konferencijos persikėlė į internetines platformas, kitos buvo atidėtos ar atšauktos. Organizatoriai dvejoja, kuria kryptimi eiti. Nors gyvo bendravimo stinga, visgi panašu, kad be internetinių platformų konferencijos šiemet neišsivers. Tai galės būti pagrindinė konferencijos forma arba papildanti gyvus susitikimus.

Elektroninis sportas taps įprasta sporto šaka. Kompiuterinių žaidimų sportas vis populiarėja, Jungtinėse Valstijose įsigalėdamas ir aukštųjų mokyklų čempionatuose. Elektroninio sporto įranga įkandama ne kiekvienam. Kita vertus, varžytis gali visi, nepriklausomai nuo lyties ar fizinių įgūdžių.

Mokyklos neužmirš nuotolinio mokymo. Kai pagaliau sugrįšime į įprastą gyvenimą, kai kurie nuotolinio mokymo elementai galės puikiai į jį įsikomponuoti. Pandemija parodė, kad formos pakeitimas švietimui kartais gali būti į naudą. Tad galime laukti kontaktinio mokymo paįvairinimo nuotolinio mokymo elementais. Pavyzdžiui, tarp įprastinių dienų kartkartėmis vis įsiterps virtualaus mokymosi dienos.

Oro kokybė klasėse virs prioritetu. Pandemija išties privers įvertinti klasių oro kokybės poveikį mokymuisi ir lankomumui. Įdiegus sėkmingą mikrobus naikinančią ir oro kokybę gerinančią sistemą, vaikai ne tik produktyviau mokytųsi, bet ir rečiau sirgtų. Žinoma, pasiteisinimų nelankyti pamokų irgi sumažėtų.

Žmonės skubės džiaugtis. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir ispaniškojo gripo pandemijai, žmonės veržėsi linksmintis ir švęsti. Gali būti, kad panašaus reiškinio sulauksime antrojoje metų pusėje, kai pasijus vakcinų poveikis. Žmonės skubės keliauti, lankytis baruose ir pasinerti į kitas dabar nepasiekiamas pramogas.

Švietimo srityje nebeliks 90 proc. gyvų susitikimų. Iki pandemijos švietimo srityje virtualūs susitikimai sunkiai skynėsi kelią. Visais atvejais – nuo tėvų susirinkimų iki fakultetų posėdžių – pirmenybė būdavo teikiama gyviems susitikimams. Tačiau pandemija net ir švietimo sritį išmokys taupyti laiką ir susitikti gyvai tik tada, kai to iš tiesų reikia.

Reikia tikėtis, kad pandemijos ir karantino atneštos pamokos padės mums augti ir kurti geresnį ateities švietimą bei visuomenę.

Šaltinis: TechLearning.com

Dirbtinio intelekto etikos garantų verta paieškoti Rytuose

Neįtikėtinai spartus dirbtinio intelekto augimas kursto viltį, kad ši technologija padės išspręsti sudėtingiausias pasaulio problemas. Visgi nerimaujama dėl dirbtinio intelekto galių ir svarstoma, kaip į jo panaudojimą įtraukti žmogaus teisių apsaugą.

Dėl šios priežasties bandoma kurti etines dirbtinio intelekto vystymo ir taikymo gaires. Tačiau taisyklės atspindi jas kuriančių žmonių vertybes. Dauguma dirbtinio intelekto etikos gairių kuriamos Vakaruose. Tad jose dominuoja tokios vakarietiškos vertybės kaip pagarba autonomijai ir individo teisėms.

Visgi Rytų ir Vakarų atstovams būtų neprošal pasidalinti ir apsikeisti idėjomis. Juk dirbtinio intelekto plėtra apima visą pasaulį. Tad prie dirbtinio intelekto etikos gairių sėkmės neabejotinai galėtų prisidėti budizmas.

Šios religijos ir filosofijos įžvalgos apie etiką remiasi prielaida, kad visos gyvos būtybės siekia išvengti skausmo. Todėl geras elgesys reiškia apsaugojimą nuo kančios.

Tuo remiantis, etiškas dirbtinio intelekto panaudojimas turėtų būti orientuotas į skausmo ir kančios mažinimą. Tarkime, veidų atpažinimo technologija galėtų būti naudojama tik siekiant gerovės. Žvelgiant plačiau, technologijos panaudojimas siekiant diskriminuoti ar persekioti žmones būtų neetiškas. 

Be to, budizmu paremta dirbtinio intelekto etika reikalautų nuolatinio tobulėjimo. Svarbiausia – ne rezultatas, o pačios pastangos. Dizaineriai ir programuotojai privalėtų nuolatos stengtis, kad jų vystomas dirbtinis intelektas padėtų žmonėms išvengti kančios ir skatintų gerovę. Žinoma, svarbu ir tą užtikrinantys teisiniai bei politiniai mechanizmai.

Dirbtinio intelekto etikos pagrindams būtina įvairovė, tad idėjų pasisemti vertėtų ir Rytuose. O budizmo vertybės – atskaitomybė, teisingumas, atjauta – nesvetimos ir kitoms etinėms tradicijoms. Juk visi mes žmonės.

Šaltinis: TechnologyReview.com

Ką daryti, kad vaikai netaptų prokrastinacijos čempionais?

Sėdėjimas iki vėlumos, mėginant paskutinę minutę užbaigti „netikėtai“ prispaudusius darbus. Tokia įpročio atidėlioti (kitaip dar vadinamo prokrastinacija) pasekmė skaudžiai pažįstama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, ypač įžengus į etapą, kai mokyklos užduotys tampa sudėtingesnės. Tad kaip jiems padėti mokytis efektyviau ir patirti mažiau streso? 

Deja, tobulos sistemos, akimirksniu pagerinančios laiko valdymo įgūdžius ir sumažinančios prokrastinaciją, nėra. Teks nusiteikti ilgam procesui. Pradėti vertėtų nuo darbo knygos ar planuotės ir paaiškinimo, kaip ja naudotis. Būtina aiškiai nurodyti kasdien užsirašyti visus darbus ir jų atlikimo terminus. Tada reikia nuolatos aptarti užduotis ir jų įgyvendinimo stadijas. Pozityvus ir dalykiškas pokalbių prie planuotės tonas leis vaikui neabejoti jo savarankiškumu.

Vėliau planavimo įgūdžiai pamažu ims vystytis, ir suaugusiųjų pagalbos reikės vis mažiau. Prokrastinacija – suprantamas ir normalus elgesys, tačiau vystant laiko valdymo įgūdžius, jis kels mažiau vargo.

Šaltinis: Slate.com

Technologijų nesėkmės 2020-aisiais: kas susimovė labiausiai?

Praėjusiais metais nestigo ne tik susiskaldymo ir pandemijos atneštų vargų, bet ir technologijų pasaulio nesėkmių. CNET pateikia kasmetį technologinių susimovimų sąrašą. Jie sugrupuoti į keletą kategorijų ir kaip niekada anksčiau atspindi praėjusių metų problemas.

Klaidingos informacijos gausa. „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ tiesiog užplūdo klaidinga informacija, dažniausiai susijusi su koronavirusu, 5G ir kitomis aktualijomis.

Koronaviruso poveikis. Jis apėmė 5G su pandemija siejančias sąmokslo teorijas ir komplikuotus bandymus kurti kontaktų atsekimo programėles.

„Quibi“. Pavasarį pasirodžiusi srautinės transliacijos platforma susilaukė tik pašaipų ir galiausiai gruodį žlugo.

„TikTok“. Plačiai nuskambėjo vis atidėliotas platformos pardavimo ir jos kontrolės įgyvendinimo sandoris Jungtinėse Valstijose.

Kibernetinis išpuolis prieš „Twitter“. Siekdami įtikinti žmones pervesti lėšų bitkoino kriptovaliuta, kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė į Elono Musko, Billo Gateso, Baracko Obamos, Kanye Westo ir kitų įžymybių paskyras ir paskleidė melagingą žinią. Nors įvykis buvo susijęs tik su pinigais, jis nemenkai išgąsdino ir privertė galvoti apie tvirtesnę paskyrų apsaugą.

„Zoom“ nuotykiai. Prasidėjus karantinui ir išaugus vaizdo konferencijų poreikiui, nė viena kompanija neišpešė tiek naudos kaip „Zoom“. Tačiau tuomet išryškėjo ir platformos saugumo spragos. Kai kurios jų buvo užlopytos, visgi „Zoom“ žavesys kiek priblėso.

„Apple“. Daugelį sutrikdė kompanijos sprendimas sumažinti komplektaciją ir naujuosius „iPhone 12“ serijos išmaniuosius pateikti be įkroviklio ir ausinių. Šurmulio sukėlė ir programinės įrangos atnaujinimo nepatogumai, galintys kelti ir saugumo problemų.

Šaltinis: CNET.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!





    CodeAcademy mokykis NEMOKAMAI! 🥳

    Rinkis UŽT finansuojamas programas – TypeScript programavimą ar Web Dizainą UX/UI.

    Plačiau