Technologijos pasmerks pandemijos nuskriaustą švietimą ar jį išgelbės?
Švietimas – itin skaudžiai pandemijos paveikta sritis. Koronaviruso krizė atskleidė tarp moksleivių egzistuojančią atskirtį ir netgi suformavo naujų takoskyrų. Teko pripažinti, kad švietimas nėra tik žinių perdavimas.
Moksleivių tėvams galvos skausmą kelia techninės nuotolinio mokymosi problemos. O kur dar nerimas dėl išaugusio ekrano laiko poveikio vaikų sveikatai. Žinoma, dabar tėvai jau nė kiek neabejoja kontaktinio mokymosi svarba.
Rūpesčių kelia ne tik tai, kad daliai vaikų nuotoliniam mokymuisi reikalingas įrenginys ir patikimas interneto ryšys tikrai nėra savaime suprantami dalykai. Nuotoliniu būdu besimokančių vaikų ir paauglių motyvacija slopsta, jiems trūksta bendravimo su bendraklasiais, sparčiai randasi mokymosi spragų.
Ko gero, didžiausia bėda ta, kad nuotoliniam mokymuisi stinga emocinio santykio, tad toks mokymasis netenka efektyvumo. Indijos organizacijos „Azim Premji Foundation“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 proc. mokytojų pastebi, kad nuotolinių pamokų metu komunikacija daugiausia yra vienkryptė, o emocinio ryšio palaikyti nepavyksta. Tai įmanoma tik kontaktinio mokymosi metu – technologijos čia bejėgės. Mokytojų pastangos nuotoliniam mokymuisi suteikti „normalumo“ paprastai tikslo nepasiekia.
Dar viena opi problema – suardytas vaiko raidai itin svarbus mokyklos ir namų santykis. Be to, smurtą patiriantiems ar dėl kitokių priežasčių nesaugiai namuose besijaučiantiems vaikams mokykla suteikdavo galimybę atsikvėpti. Dabar tokios galimybės šie vaikai nebeturi.
Pandemija nesitraukia, vadinasi, į klases vaikai dar negrįš. Tad ką daryti?
Žinoma, visų pirma svarbu visiems mokymosi proceso dalyviams suvokti, kad moksleivių psichikos sveikata yra prioritetas. Antra, mokytojai privalo nebijoti pasinerti į virtualų pasaulį. Tai padės pamokas paversti interaktyvesnėmis ir, suprantama, veiksmingesnėmis. Galiausiai vaikai ir mokytojai technologijų subtilybes bandys perprasti drauge – taip užsimegs bendradarbiavimas ir tas trūkstamas emocinis tarpusavio ryšys.
Gal visgi technologijos švietimo procese ne tokios ir bejėgės – reikia tik kantriai jas jaukintis.
Šaltinis: News18.com
„Brexit“ neaplenks ir technologijų sektoriaus
„Brexit“ susitarimo baigtis buvo neaiški beveik iki pat paskutinės akimirkos. Tačiau dėl vieno dalyko buvo galima neabejoti jau seniai: „Brexit“ tikrai paveiks IT sektorių.
Visų pirma, dėl „Brexit“ gali kilti IT įrangos kainos. Dėl silpstančio svaro pastaraisiais metais kainos Didžiojoje Britanijoje kilo ir IT įranga darėsi vis brangesnė. Jei po oficialaus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES svaro kursas ir toliau kris, IT įranga šalyje brangs.
Antra, „Brexit“ gali sukelti IT įrangos pristatymo trikdžių. „Brexit“ paveiks kiekvieną pristatymo aspektą – nuo logistikos niuansų iki tiekėjų ir krovinių gabenimo kompanijų, pristatančių IT įrangą iš ES šalių į Jungtinę Karalystę. Dėl pandemijos įvesti ribojimai situacijos irgi nepalengvins. Tad naujos IT įrangos laukiantiems britams teks susitaikyti, kad pristatymo procesas užtruks.
Trečia, „Brexit“ paveiks naujų IT projektų įgyvendinimo planus. Kadangi kainų svyravimai, užtrukęs įrangos pristatymas ir pandemijos nulemti personalo trikdžiai turės įtakos naujos IT infrastruktūros diegimo ir IT sprendimų atnaujinimo terminams, projektų įgyvendinimas užtruks ilgiau.
Šaltinis: LucidSysytems.co.uk
Ar šiandien jau uždavėte gerą klausimą?
„Mokslininku tapau mamos dėka – ji man sakydavo: „Izzy, ar šiandien uždavei gerą klausimą“, – teigė fizikas Isidorius Rabi, Nobelio premijos laureatas.
Klausinėjimas švietimo istorijoje pasižymi giliomis tradicijomis ir siekia senovės Graikijoje išvystytą Sokrato klausinėjimo metodą. Jo esmė – už dialogo vystymą atsakingas ir mokytojas, ir mokinys.
Gebėjimas klausinėti – vienas svarbiausių mokymosi visą gyvenimą įgūdžių. Išradingus klausimus užduoti išmokę žmonės tampa motyvuoti prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą, todėl sudėtingos temos jiems pasidaro lengviau įkandamos.
Užduoti išradingus klausimus nėra taip lengva: tam reikia intensyviai mąstyti, neprarasti atkaklumo ir nuosaikaus nuolankumo. Prieš užduodami sudėtingą klausimą, turime pripažinti, kad atsakymo nežinome.
Klausinėjimo svarbą pripažįsta ir pažangiausių kompanijų vadovai. Žymusis vadybos ekspertas Peteris Druckeris jau daugiau nei prieš pusę amžiaus neabejojo, kad svarbiausia ir sudėtingiausia mūsų užduotis – ne atrasti teisingus atsakymus, o užduoti tinkamus klausimus. Jo manymu, „mažai yra beprasmiškesnių ar net pavojingesnių dalykų nei teisingas atsakymas į neteisingą klausimą“.
Jam antrino ir buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas: „Mūsų kompanijoje remiamės ne atsakymais, o klausimais“.
Troškimas klausinėti yra įgimtas, tad nuo pat mažų dienų reikia jį puoselėti. Deja, vaikiškas smalsumas laikui bėgant paprastai blėsta, ypač susidūrus su švietimo sistema, pateikiančia atsakymus į klausimus, kurių moksleiviai apskritai neuždavė. Todėl, mėgindami išsaugoti ir plėtoti vaikų smalsumą ir kūrybingumą, užtikrinti sėkmę darbuose bei moksluose ir padėti užaugti išmintingiems, privalome skatinti juos klausinėti. Žinoma, geriausia auklėti rodant pavyzdį. Tad ar šiandien jau uždavėte gerą klausimą?
Šaltinis: Forbes.com
10 perspektyviausių darbų IT srityje: įgūdžiai, kuriems priklauso ateitis
Šiandieniniame technologijų pasaulyje paklausiausi atrodo su dirbtiniu intelektu ir DevOps susiję darbai. Tokį verdiktą pateikė neseniai atliktas „Burning Glass Technologies“ tyrimas. Jo autoriai išanalizavo daugiau nei 1,7 mln. darbo pasiūlymų Jungtinėse Valstijose, sugrupavo juos pagal reikalaujamus įgūdžius į atskiras technologijų sritis ir įvertino kiekvienos srities augimą per artimiausius penkerius metus bei galimą darbuotojų trūkumą jose. Tyrime pastebima, kad išskirtos įgūdžių sritys tampa vis aktualesnės daugeliui skirtingų sferų ir profesijų.
Pačių perspektyviausių IT srities darbų dešimtukas ir juose būtini įgūdžiai, pasak tyrimo autorių, atrodo taip:
1. Kvantinė kompiuterija. Reikalingi su kvantinių kompiuterių ir jų programų kūrimu bei taikymu susiję įgūdžiai.
2. Tarpusavyje susietos technologijos. Būtini įgūdžiai, susiję su daiktų internetu ir prijungtais fiziniais įrankiais bei jiems veikti reikalinga telekomunikacijų infrastruktūra, pavyzdžiui, 5G.
3. Finansų technologijos (FinTech). Reikia įgūdžių, susijusių su blockchain ir kitomis technologijomis, kuriomis siekiama užtikrinti finansinių operacijų efektyvumą ir saugumą.
4. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis. Reikalingi įgūdžiai, leidžiantys kurti ir taikyti programas, įrankius bei sprendimus, susijusius su algoritmais ir kitomis technologijomis, kurios automatiškai reaguoja ir tobulėja, besiremdamos ankstesne patirtimi ar duomenimis.
5. IT procesų automatizavimas. Darbuotojams reikia įgūdžių, susijusių su skaitmeninių procesų automatizavimu ir organizavimu.
6. Skaitmeninis natūraliosios kalbos apdorojimas. Šiai sričiai reikia įgūdžių, susijusių su mašininio natūraliosios kalbos apdorojimo technologijų kūrimu.
7. Proaktyvus saugumas. Reikalingi įgūdžiai, leidžiantys užbėgti už akių kibernetiniams išpuoliams prieš skaitmeninę infrastruktūrą.
8. Programinės įrangos kūrimas. Tai apima įgūdžius, susijusius su Agile, DevOps ir kitomis metodikomis, padedančiomis sparčiau, saugiau ir veiksmingiau kurti programinę įrangą.
9. Debesija. Prireiks įgūdžių, susijusių su debesų kompiuterijos infrastruktūros ir strategijos vystymu, taikymu ir užtikrinimu.
10. Lygiagretieji skaičiavimai. Reikia įgūdžių, susijusių su vienu metu atliekamais skaičiavimo procesais.
Šaltinis: ZDNet.com
