Ar mūsų darbus tikrai atims robotai?

Pavojaus signalas kompanijoms: darbas iš namų – tiksinti bomba

Darbo iš namų džiaugsmas blėsta, o pandemija ir nežinomybė nesiliauja. Tai gali baigtis visišku darbuotojų perdegimu. Pasak verslo psichologo Alano Bradshaw, kalbame jau nebe apie stresą, o apie išsekimą.

Darbuotojus kankina ne tik koronaviruso nuovargis. Nuolatinis darbas iš namų gali būti žalingas psichikos sveikatai. Pastoviai taip dirbant, stiprėja vienatvės ir izoliacijos jausmas, trūksta gyvo bendravimo. Nelieka stresą sušvelninančių pertraukėlių, kurių metu neįpareigojančiai šnekučiuojamasi ar einama pietauti su kolegomis. Namai iš jaukaus prieglobsčio virto darbo vieta, darbo ir šeimos stresas susilieja į vieną.

Vadovai gali įžvelgti ir aiškių ženklų, bylojančių, kad darbuotojui sunku. Tarkime, jis susitikimo metu vengia įsijungti kamerą.

Todėl vadovai ieško būdų pagerinti koronaviruso krizės išvargintų darbuotojų savijautą. Štai vaizdo technologijų kompanijos „OneDay“ vadovas Clintas Lee kelioms savaitėms biurą dangoraižyje išmainė į medinę trobelę Kolorade. Apsuptą kalnų ir ežerų vaizdo, naujoje darbo vietoje jį aplankė nušvitimas. Tad kompanijoje įgyvendinta programa, suteikianti galimybę kiekvieną mėnesį keturiems darbuotojams dirbti iš pasirinkto „Airbnb“ būsto. Tokiu būdu siekiama, kad pandemijos sukeltą stresą ir nerimą patiriantys darbuotojai pasijustų geriau.

Finansinės programinės įrangos tiekėja „Intelliflo“ savo darbuotojams į „Zoom“ susitikimus, jei kompiuteris jiems nereikalingas, leidžia jungtis telefonu vaikščiojant lauke. Kitos kompanijos ragina darbuotojus skirti laiko poilsiui, pertraukėlėms ir pasivaikščiojimams, įveda papildomus laisvadienius, siunčia namų biurui įsirengti skirtus reikmenis ar skanėstus kavos pertraukoms.

Užplūdus antrajai koronaviruso bangai, daug sunkiau teigti, kad poveikio darbuotojų psichikos sveikatai, izoliacijos ir vienatvės pakurstyto nerimo numatyti nebuvo galima. Vadovai privalo ieškoti ilgalaikių sprendimų.

Darbuotojų dalią palengvinanti sistema neatsiras pernakt. Be to, tikrai ne kiekviena kompanija gali savo darbuotojams nuomoti miško trobeles. Tačiau pradėti galima nuo tokių dalykų kaip bendri virtualūs pietūs, padėsiantys kolegoms išlaikyti tarpusavio ryšį. Vadovai privalo suprasti, kad iš namų dirbančio personalo perdegimas – tikra tiksinti bomba. Todėl būtina atsižvelgti į darbuotojų poreikius ir labiau jais rūpintis.

Šaltinis: Wired.co.uk

 

Ar dirbtinis intelektas taps darbo susitikimų gelbėtoju?

Susitikimai virto šiuolaikinio darbo neišvengiamybe, o šių metų aplinkybės nulėmė, kad dauguma jų persikėlė į virtualią erdvę.

Tačiau kartais susitikimai gali netgi pakenkti produktyvumui ir kompanijos pelnui. Virtualūs susitikimai turi savų iššūkių. Sunku vertinti kūno kalbą, suprasti, ar kolegos klausosi ir pritaria. Tad iškilo poreikis optimizuoti susitikimus pasinaudojant technologijomis.

Šį rudenį Julianas Greenas ir Andrew Rabinovichius pristatė „Headroom“ – vaizdo susitikimams skirtą platformą. „Headroom“ tikslas – spręsti tiek asmenines, tiek bendravimo problemas, tokias kaip dalyvių įsitraukimo išlaikymas ar konspektavimo sunkumai, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Programa realiu laiku transkribuoja pokalbius. Susitikimui pasibaigus, ji apibendrina pokalbį, išskiria svarbiausias temas, datas, idėjas ir sprendimus ir pateikia įrašą. Norėdama sumažinti socialinį virtualių susitikimų atstumą, „Headroom“ dalyvių pritarimo gestus verčia skaitmeniniais emodžiais. Bandydama atpažinti emocijas, programa taip pat fiksuoja, kiek dalyviai klauso savo kolegų kalbėjimo. Rezultatai nuolat pateikiami ekrane – kalbėtojui suteikiamas grįžtamasis ryšys.

Emocijų atpažinimas – tebesiformuojanti dirbtinio intelekto sritis. Atvaizduojant išraiškas emocijomis, praleidžiami tokie konteksto dalykai kaip asmeniniai ypatumai ar kultūriniai skirtumai. Tačiau A. Rabinovichius tvirtina, kad vertinant darbuotojų įsitraukimą šie netikslumai nėra svarbūs.

Visgi, pasak mokslininkės Constance Hadley, žinodami, kad yra stebimi, žmonės gali imti kontroliuoti savo elgesį ir išraiškas.

Be to, darbuotojų įsitraukimą gali slopinti netinkamas susirinkimo planavimas ir laiko parinkimas. Suprantama, ir čia į pagalbą atskuba technologijos. Dirbtinio intelekto valdymo platforma „Clockwise“, pasitelkdama algoritmą, optimizuoja susitikimų laiką. Analizuodama darbuotojų „Google“ kalendorius, programa parenka tinkamiausią susirinkimo laiką ir leidžia jiems netrukdomiems atlikti susikaupimo reikalaujančius darbus.

Panašu, kad susitikimai virtualioje erdvėje užsibus. Tad, nepaisant netobulumų, tokių programų kaip „Headroom“ ir „Clockwise“ poreikis tik augs.

Šaltinis: Wired.com

 

Ar mūsų darbus tikrai atims robotai?

2018-iasiais Masačusetso technologijos institutas (MIT) atliko darbo rinkos tyrimą. Galiausiai buvo parengtos darbo rinkos pokyčių artimiausiais dešimtmečiais prognozės. Jos baugino – rodė, kad pusę dabartinių darbų gali perimti robotai. Visgi, mokslininkų nuomone, ši baimė yra perdėta.

Pasak tyrimą atlikusios darbo grupės vadovės Elisabeth Reynolds, technologijos ne naikina darbo vietas, bet jas keičia. Todėl ateityje atsiras naujų įrenginių priežiūros darbuotojų, prižiūrinčių dirbtinio intelekto sistemas. Tad iš esmės vystysis savotiškas žmonių ir robotų bendradarbiavimas.

Be to, technologijos neįsigali akimirksniu. Todėl darbuotojai turi laiko ir galimybių prisitaikyti prie naujos situacijos. Pokyčiai iš esmės vyksta ne darbų, o užduočių lygmenyje.

Mokslininkės teigimu, ateityje patraukliausiai darbo rinkoje atrodys technologijų nesibaidantys ir socialinių įgūdžių nestokojantys žmonės. Pastarieji netgi gali būti svarbesni. Esminis dalykas, siekiant išlaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje – šių įgūdžių vystymas ir nuolatinis mokymasis.

Šaltinis: CNBC.com

 

Karjeros ekspertė įspėja: ieškantys darbo daro vieną didelę klaidą

Naujoji realybė privertė mus išeiti iš komforto zonos ir ieškoti naujų sprendimų. Karjeros vystymo trenerė J.T. O’Donnell nutarė pasinaudoti šiomis aplinkybėmis ir perkelti savo veiklą į tam, regis, visai nepritaikytą platformą. Dabar moteris patarimais apie darbą dalijasi su laisvalaikiu ir pramogomis siejamame socialiniame tinkle „TikTok“.

Pasak J.T. O’Donnell, pandemijos atneštos negandos dabar skatina žmones keisti savo gyvenimą ir karjerą. Tai puiki terpė naujovėms – naujoms kompanijoms, naujiems darbų pobūdžiams, naujai karjerai.

Ekspertė pabrėžia, kad mokykloje mūsų nemoko, kaip susirasti norimą darbą ir vystyti karjerą. Šie įgūdžiai, nors nesudėtingi, tačiau labai svarbūs. Todėl ieškantys darbo neišvengia klaidų. Viena didžiausių – darbo paieška vykdoma atsitiktinai ir apgraibomis. Kandidatuoti į poziciją, kuriai nesi tinkamas – visiškas laiko švaistymas. Tai ne tik nepadeda susirasti darbo, bet ir sukelia nepasitikėjimą savimi ir nusivylimą savo gebėjimais.

Tad pirmiausia reikia nutarti, kur norite dirbti. O tada būtina dėti visas pastangas, kad keliamus reikalavimus atitiktumėte mažiausiai 80 proc.

Norinčius keisti profesiją karjeros ekspertė įspėja, kad būsimieji darbdaviai matys tik tai, kas nuveikta iki šiol. Todėl reikia jiems pademonstruoti, kaip susitvarkytumėte su naujomis pareigomis – papasakoti istoriją apie tai. Dar daugiau – istorijų pasakojimas šiandien tampa veiksmingiausia priemone tiek ieškantiems darbo, tiek jį keičiantiems.

Šaltinis: TheLadders.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!





    CodeAcademy mokykis NEMOKAMAI! 🥳

    Rinkis 100% finansuojamas Duomenenų mokslo ar Kibernetinio saugumo pažengusių studijas.

    Plačiau