Pirmoji Lietuvos kosminių technologijų kompanija nesiliauja stebinti savo pasiekimais
Pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ kūrėjai nė nemano sustoti. Jų įkurta pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos kosminių technologijų bendrovė „NanoAvionics“ ir toliau džiugina rekordais ir itin sėkmingais pasiekimais. „NanoAvionics“ sukūrė ir į kosmosą paleido dar vieną lietuvišką palydovą. R2 pavadintą palydovą į žemąją orbitą iškėlė iš Indijoje esančio kosmoso centro sėkmingai startavusi raketa-nešėja PSLV. Palydovas gabena daiktų interneto technologijų kūrėjos „Lacuna Space“ įrenginį.
Tai jau šeštasis „NanoAvionics“ sukurtas ir paleistas palydovas ir trečiasis, sukurtas bendradarbiaujant su „Lacuna Space“. Šis bendradarbiavimas kompanijai tapo dideliu postūmiu kurti ne tik pavienius palydovus, bet ir jų spiečius – bendras užduotis vykdančias palydovų grupes. R2 praplėtė „Lacuna Space“ kuriamą daiktų interneto infrastruktūrą.
Palydovo R2 pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nanopalydovų platforma, pirmoji tokio tipo rinkoje. Naujasis palydovas užtikrins geresnę Pusiaujo regionų aprėptį, pagerins informacijos perdavimą ir suteiks daugiau galimybių daiktų interneto paslaugų tiekėjams Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Čia daiktų interneto sprendimai vis dažniau pritaikomi aplinkos būklės stebėjimui, miestų infrastruktūros valdymui ar išmaniajam žemės ūkiui.
Šiemet „NanoAvionics“ taip pat stebino įspūdingų sutarčių gausa. Sutartis su Vokietijos kompanija „Exolaunch“ numato, kad „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ į Žemės orbitą iškels du mažuosius „NanoAvionics“ pagamintus palydovus. Drauge su NASA „NanoAvionics“ išbandys kuriamą Saulės burių sistemą „Advanced Composite Solar Sail System“. Lietuvių kompanija gamins 12 palydovų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ši sistema. O Jungtinės Karalystės bendrovei „Sen“ „NanoAvionics“ gamins mažuosius spiečiaus palydovus, kurie bus panaudoti itin aukštos raiškos Žemės vaizdo sistemai.
Tad galime didžiuotis turėdami išties solidžią tarptautinę kosminių technologijų kompaniją. Ne pačiais lengviausiais laikais tokios naujienos, regis, dar labiau džiugina.
Šaltinis: 15min.lt
Kodėl programuotojams verta paklausyti savo merginų?
Darbas „Google“ idėjų ir ambicijų kupinam programuotojui Kevinui Systromui nepadėjo jų įgyvendinti. Toliau sekė sėkmingas darbas startuolyje „NextStop“, ir Kevinas nutarė, kad atėjo metas pačiam sukurti programėlę.
Jaunuolis drauge su savo mergina išvyko į Meksiką kurti registracijos programėlės. Pirminis „Burbn“ pavadintos programėlės variantas leidžia vartotojams ne tik žymėti savo buvimo vietą, bet ir skelbti nuotraukas bei vaizdo įrašus. Idėja sudomino ir investuotojus. Deja, to negalima pasakyti apie vartotojus. Entuziastingų vietos žymėtojų bendruomenė nėra linkusi augti. Panašu, kad funkcija, kurios programėlių vartotojams stinga – galimybė vienu metu su daugybe draugų pasidalinti puikiomis nuotraukomis.
O kodėl nuotraukų į „Burbn“ nekelia net Kevino mergina? Viskas paprasta – jos tiesiog neatrodo taip šauniai kaip Kevino draugų. Tačiau jie paprasčiausiai naudoja nuotraukų filtrus. Merginos manymu, filtrai programėlėje – nuostabi idėja. Tad ši problema jau išspręsta: Kevinas sukūrė nuotraukas padailinantį filtrą, o galiausiai paliko tik dalinimosi nuotraukomis funkciją. Turbūt nereikia sakyti, kad vartotojų skaičius ėmė augti žaibo greičiu.
Ko gero, supratote, jog Kevino bandymai – jau istorija, o „Burbn“ šiandien vadinasi kitaip. Tai „Instagram“ gimimo istorija, jau tapusi Silicio slėnio legenda. Ji parodė, kad problemos sprendimas gali būti labai paprastas – svarbiausia išsiaiškinti pačią problemą. Žinoma, ji taip pat parodė, kad merginai nupirktas bendros kelionės bilietas gali tapti geriausia investicija.
Šaltinis: Entrepreneur‘sHandbook.com
Prekybininkų viltis – dirbtinis intelektas: pasiūlo prekę dar nespėjus jos užsimanyti
Mūsų apsipirkimo įpročiai dažnai lankomiems prekybos centrams jau seniai nebėra paslaptis. Juos atskleisti padeda lojalumo kortelės ar kliento krepšelis.
Tačiau dabar vis daugiau prekybininkų pasitelkia dirbtinį intelektą. Iš esmės siekiama klientui pasiūlyti prekę šiam dar nespėjus suvokti, kad jos trokšta.
Štai kompanija „Ubamarket“ vysto apsipirkinėjimo programėlę, leidžiančią apmokėti telefonu, sudarinėti sąrašus, išsiaiškinti produktų sudėtį. „Ubamarket“ įkūrėjas Willas Broome‘as aiškina, kad dirbtinio intelekto sistema fiksuoja pirkėjų elgesio modelius. Kuo daugiau perkama, tuo geriau dirbtinis intelektas žino, kas pirkėjui patinka. Jis gali prognozuoti, kiek pirkėjas linkęs išmėginti naują prekės ženklą, arba pateikti ypatingą asmeninį pasiūlymą.
„Ubamarket“ bendradarbiauja su mažesniaisiais Jungtinės Karalystės prekybos centrais, paprastai nesiejamais su aukštosiomis technologijomis. Jau fiksuojama, kad programėlę įsidiegę pirkėjai tris kartus dažniau sugrįžta į parduotuvę.
O JAV veikiantis „Amazon Go“ parduotuvių tinklas – pavyzdys, kaip galima apsipirkti nesusidūrus su pardavėjais ir kasa. Tereikia įėjus išmaniuoju telefonu perbraukti skenerį, o sąskaitą atsiunčia dirbtinis intelektas. Be to, parduotuvėse atsiranda išmanieji vėžimėliai ir lentynos.
Tiesa, nerimaujama, kad pirkėjai gali jaustis nejaukiai, gaudami pasiūlymus, sudarytus remiantis veikiau jų karikatūra, o ne tikrąja asmenybe. Be to, žmonės nejučia imami skirstyti pagal jų socialinį, ekonominį statusą, rasę ar lytį.
Visgi dirbtinio intelekto sistemas taiko arba iki metų pabaigos įdiegti planuoja daugiau nei trys ketvirtadaliai didžiųjų pasaulio prekybininkų. Šią tendenciją paspartino pirkėjų įpročius iš esmės pakeitusi pandemija, kai dėl panikos paskatinto pirkimo išsikreipė paklausos ir pasiūlos balansas.
Šaltinis: BBC.com
Nemaloni tiesa: vaikai ekranams skiria gerokai daugiau laiko, nei manyta
Kiek laiko kasdien praleidžiame įsmeigę akis į ekranus? Valandą, dvi, o gal visas tris? Na, bet suaugusieji bent teoriškai gali šį įprotį kontroliuoti.
Vaikai – kas kita. Vienoje Malaizijos pradinėje mokykloje nutarta išsiaiškinti, kiek laiko moksleiviai praleidžia įnikę į planšetę. Atlikti visų moksleivių turimų planšetinių kompiuterių patikrinimai. Su vaikų žinia stebėta, kokias programėles jie siunčiasi, ką fotografuoja, kiek laiko skiria ekranui.
Rezultatai tikrai nenudžiugino. Paaiškėjo, kad pradinukai pamokų metu fotografuoja ar susirašinėja, nevengdami ir patyčių.
Visgi labiausiai sukrėtė vaikų prie ekrano praleisto laiko kiekis: jis siekė netgi 19 valandų per dieną.
Norint šį laiką sutrumpinti, vien priminti moksleiviams rečiau pasinerti į ekranus nepakanka. Minėtoje mokykloje moksleiviai gauna savaitės vadinamojo ekrano laiko suvestinę. Ji daugelį sukrečia ir skatina imtis veiksmų. Labai svarbu problemą aptarti su vaikais ir užtikrinti juos, kad ekrano laiko mažinimas reikalingas visų pirma jiems patiems.
Aišku, labiausiai motyvuoja pavyzdys. Tad norint problemą spręsti drauge su vaikais, patiems suaugusiesiems vertėtų pasidalinti savo ekrano laiko suvestinėmis ir stengtis, kad jos skatintų vaikus pasitempti. O pradėti galima dabar pat – tiesiog kilstelėkite akis nuo ekrano.
Šaltinis: Tes.com
