Pasirodo, kad smalsumas – noras kažką sužinoti – nėra vienalytis reiškinys. Psichologai Jordanas Litmanas ir Paulas Silvia išskyrė du pagrindinius smalsumo tipus.
Poreikio smalsumas reiškia, kad turint informacijos spragą patenkama į neramią, erzinančią būtinybės sužinoti būseną. Pavyzdžiui, pamatę žymaus aktoriaus nuotrauką bandome žūtbūt prisiminti jo pavardę.
O štai susidomėjimo smalsumas atspindi malonius žinių alkio aspektus. Paprastai jis susijęs ne su konkrečia informacija, o su platesnio pobūdžio susidomėjimu. Sužinojus kažką naujo, užplūsta malonus jausmas.
Kitaip tariant, smalsumas gali paskatinti nemalonią arba smagią būseną. Poreikio smalsumas siejamas su tikslo siekimu, susidomėjimo – labiau su žinių įgijimo kelione.
Neuromokslininko Judsono Brewerio teigimu, susidomėjimo smalsumą galima išnaudoti kovojant su nerimu. Jis siūlo išmėginti smalsumo pratimą, galintį padėti patiriant nerimą ar netgi ištikus panikos priepuoliui. Pratimas trunka maždaug dvi minutes.
Pabandome?
Pirma: patogiai įsitaisykite ramioje vietoje.
Antra: prisiminkite pastarąjį susidūrimą su vadinamąja įpročio kilpa – įpročiu, prie kurio grįžtate pajutę nerimą. Sugrįžkite į tą būseną. Susitelkite į tai, ką jutote būtent tuo metu, kai ketinote pasiduoti įpročiui ir pasielgti įprastai.
Trečia: koks jausmas dabar užlieja kūną? Pasirinkite tik vieną variantą: susikaustymas, spaudimas, susigūžimas, neramumas, negilus kvėpavimas, deginimas, įtampa, užgniaužtumas, karštis, sunkumas skrandyje, vibracija.
Ketvirta: kurioje kūno dalyje pojūtis stipriausias – kairėje, dešinėje, viršuje, apačioje? Ar pasitelkus smalsumą pavyksta labiau priartėti prie šio pojūčio?
Penkta: pasmalsaukite, kokius dar pojūčius juntate? Ar ėmus smalsauti jie kinta?
Šešta: stebėkite pojūčius dar 30 sekundžių. Ar žingeidus stebėjimas skatina juos kisti?
Trumpas pratimas padės įsigilinti į kūno ir proto pojūčius bei neįsisukti į įpročio kilpą. Užplūdus nerimo bangai, į ją reaguoti galima ne baime ar išgąsčiu, o smalsumu.
Šaltinis: Ideas.ted.com