Daugiau nei prieš mėnesį Marse nusileido marsaeigis „Zhurong“ ir ėmė tyrinėti Raudonąją planetą. Kinija tapo antrąja šalimi, sėkmingai nutupdžiusia marsaeigį. O praėjusiais metais misijas į Marsą surengė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Tačiau kuo kosmoso tyrinėtojus taip traukia Marsas? Kodėl šiai planetai skiriama tiek daug lėšų ir laiko? Juk mūsiškėje Saulės sistemoje yra dar bent septynios kitos planetos, daugiau nei 200 palydovų, nesuskaičiuojamas kiekis asteroidų ir gausybė kitų įdomybių.
Visgi kitos mūsų Saulės sistemos vietos taip pat intensyviai tyrinėjamos. Šiuo metu Saulės sistemoje išsidėstę 26 aktyvūs erdvėlaiviai. Tik pusė jų aplankė Marsą.
Tarp šių 26 erdvėlaivių yra atliekančių ilgalaikes misijas. Pavyzdžiui, žymieji „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, prabėgus daugiau nei 40 metų nuo paleidimo, tebeįgyvendina savo misiją ir jau išskriejo už Saulės sistemos ribų.
Žinoma, yra ir ne tokių žymių, bet ne mažiau įdomių erdvėlaivių. Tarkime, Jupiterį tyrinėjantis „Juno“. Jis vertina įvairiausias milžiniškos planetos savybes – jos magnetinį lauką, atmosferos sąlygas, vandens kiekį Jupiterio atmosferoje. Tai padės išsiaiškinti, kuri (ar galbūt nė viena) planetos susiformavimo teorija yra teisinga.
O štai Japonijos kosmoso tyrimų agentūrai (JAXA) pavyko įgyvendinti tikrą žygdarbį. Jos zondas „Hayabusa2“ paėmė asteroido Ryugu mėginį. Zondo paleista kapsulė saugiai pargabeno mėginį į Žemę. „Hayabusa2“ tęsia darbus ir 2031-aisiais turėtų susitikti su dar vienu asteroidu.
Be to, verta paminėti ir palankiuose Saulės sistemos „gravitaciniuose šuliniuose“ – Lagranžo taškuose – esančius erdvėlaivius. Pavyzdžiui, Saulės ir heliosferos observatorija (SOHO) nekliudomai tyrinėja išorinį Saulės sluoksnį ir Saulės vėją bei į Žemę siunčia išankstinius įspėjimus dėl pražūtingomis galinčių tapti kosmoso sąlygų.
Nepaisant mūsų kaimynės Veneros atšiaurumo – itin aukštos temperatūros ir siaubingo slėgio – NASA neseniai patvirtino dviejų šios planetos tyrimų misijų finansavimą.
O įkvėpta sėkmingo pirmojo valdomo orlaivio skrydžio virš kitos planetos, kurį virš Marso įgyvendino sraigtasparnis „Ingenuity“, NASA įgyvendins misiją „Dragonfly“. 2026-aisiais prasidėsiančios misijos tikslas – dronu ištyrinėti ledu pasidengusį Saturno palydovą Titaną.
Na, o kiek kainuoja šios įspūdingos misijos?
Deja, mokslui ir kosmoso tyrinėjimams valstybės visgi linkusios atseikėti palyginti nedidelę biudžeto dalį – paprastai mažiau nei vieną procentą. Sprendimai dėl lėšų neretai būna nulemti visuomenės susidomėjimo.
Visgi verta prisiminti, kad kai žmonės pirmąkart išsilaipino Mėnulyje, didelė pasaulio dalis stebėjo užgniaužusi kvapą. Tai įkvėpė galybę būsimų kosmoso tyrinėtojų. Tokių dalykų pinigais įvertinti neįmanoma.
Šaltinis: TheConversation.com
