Kaip išvengti statistikos pinklių?
Gyventojų raštingumas – būtina demokratinės valstybės sąlyga. Visgi šiandien sėkmingai funkcionuojančiai demokratinei valstybei to nepakanka. Jos gyventojai privalo suvokti ne tik rašytinį žodį, bet ir skaičius.
Per pastaruosius metus mus užgriuvo gausybė su pandemija susijusių statistinių duomenų. Todėl skaičių ir statistikos supratimas tapo itin reikalingas. Deja, patys žurnalistai neretai menkai išmano statistikos subtilybes. Mus pasiekiantys skaičiai dažnai jau būna neteisingai interpretuoti.
Tad kaip nepasimesti statistikos vingrybėse? Knygos „How to Read Numbers: A Guide to Stats in the News“ autoriai – mokslo apžvalgininkas Tomas Chiversas ir ekonomistas Davidas Chiversas – pateikia penkias esmines taisykles, padėsiančias geriau suvokti žiniasklaidoje pasirodančius skaičius.
1. Ar skaičius didelis? Naujienose skaičiai dažnai pateikiami be konteksto. Todėl jie gali atrodyti įspūdingi.
Tarkime, pabrėžta, kad Didžioji Britanija kiekvieną savaitę Europos Sąjungos biudžetą papildydavo 350 mln. svarų. Ar tai daug? Lyginant su vidutiniu britų atlyginimu – žinoma. Tačiau lyginti reikėtų su metiniu vyriausybės biudžetu. Per metus ES biudžetui buvo skiriama maždaug 18 mln. svarų arba du procentai visos šalies biudžeto sumos. Na, bet du procentai juk neskamba taip dramatiškai, tiesa?
2. Ar tikrai egzistuoja priežastinis ryšys? Jei gretinami du skaičiai, gali būti, kad A sukelia B. Tačiau lygiai taip pat B gali sukelti A arba juos abu gali sukelti trečias veiksnys C ir panašiai. Tiksliai nustatyti galėtų tik specialūs papildomi tyrimai. Todėl tokius apibendrinimus kaip „gazuoti gėrimai skatina smurtą“ ar „elektroninės cigaretės skatina jaunimą vartoti narkotikus“ vertinti derėtų atsargiai.
3. Ar pateikiama santykinė rizika? Kartais pateikiama tik vadinamoji santykinė rizika – kiek rizika išaugo lyginant su ankstesne situacija. Tačiau, nežinodami pirminės situacijos, negalime vertinti, kiek tai yra reikšminga. Tarkime, sakoma, kad valgant šoninę vėžio rizika išauga 20 proc. Tačiau jei nežinome, kiek yra tie 20 proc. ir už ką tai yra daugiau, iš tokios informacijos jokios naudos nėra.
4. Kas iš tiesų matuojama? Per pastaruosius 50 metų autizmo diagnozių skaičius išaugo maždaug šimtąkart. Ar metas skambinti pavojaus varpais? Tikrai ne – paprasčiausiai išsiplėtė autizmo samprata. Tad prieš imant panikuoti vertėtų pasidomėti, kas yra matuojama.
5. Ar visais tyrimais galima pasitikėti? Dėl netikslios informacijos ne visada kalta žiniasklaida. Bėda ta, kad tyrimų būna visokių, ir neretai jie vieni kitiems prieštarauja. Kritiškiau vertinti reikėtų nedidelės apimties tyrimus. Jeigu vieno tyrimo rezultatai netikėtai prieštarauja visiems kitiems, taip pat derėtų suklusti.
Šaltinis: Wired.co.uk
Skaitmeninės revoliucijos neišvengs ir mūsų drabužiai
Mūsų drabužiai šiandien kuriami, siuvami ir parduodami iš esmės taip pat, kaip ir prieš šimtmetį. Drabužių gamyba išlieka viena iš nedaugelio gamybos sferų, kuriose neapsieinama be žmogaus darbo. Ji nėra taip automatizuota kaip kiti gamybos sektoriai.
Tačiau gamybos technologijų pažanga jau greit atneš esminių pokyčių.
Štai elektroninės prekybos platforma „Alibaba“ stengiasi kurti drabužius besiremdama realia pirkėjų elgsena ir poreikiais. Tarkime, jei parduodama daugiau žalios spalvos drabužių, jų gamyba iš karto intensyvinama nelaukiant kito sezono. Gamybos proceso skaitmenizavimas leidžia jį paspartinti. Panašių technologinių eksperimentų imasi „Zara“ ir kitos drabužių gamybos kompanijos.
Drabužių gamybos pramonėje paprastai visada dominavo didelės kompanijos. Tačiau gamybos kaštų ir mastų sumažėjimas suteikia galimybę pasireikšti atskiriems asmenims ar mažiems startuoliams. Būtent mažieji žaidėjai į drabužių gamybos technologijų pasaulį įneša daugiausia naujovių.
Na, o drabužių priežiūrą iš esmės galėtų pakeisti RFID (bevielio identifikavimo radijo ryšių technologija) paremtos etiketės. Buitinės technikos kompanija „Haier“ jau pradėjo įgyvendinti tai, ką būtų galima pavadinti „drabužių internetu“. Kuriama sistema, padėsianti skalbimo mašinoms pasinaudoti RFID lustuose surinkta informacija. Tokiu būdu pavyktų užtikrinti, kad drabužiai nebluks ir ilgai tarnaus. Be to, išmanioje etiketėje galėtų atsispindėti ir visa drabužio gamybos kelionė.
O štai startuolio „Sweat Free Apparel“ įkūrėjas Chanakya Ramdevas pasišovė sukurti prakaitui ir dėmėms atsparius drabužius. Jam pavyko apdoroti drabužius taip, kad šie išliktų atsparūs vandeniui, prakaitui ir ilgiau tarnautų. Tačiau prasidėjus pandemijai Ch. Ramdevas nutarė savo išvystytą technologiją pritaikyti daugkartinėms aplinkos neteršiančioms kaukėms. Drabužių gamybos idėjos jis visgi neatsisako ir planuoja kurti dar ir temperatūrą reguliuojančius drabužius.
Drabužių technologijų atžvilgiu dar mažai kuo skiriamės nuo savo senelių ar prosenelių. Tačiau gal ir mūsų drabužiai pagaliau įžengs į XXI amžių?
Šaltinis: FastCompany.com
15 audringų metų: vingiuota ir marga tviterio istorija
Lygiai prieš 15 metų Jackas Dorsey eksperimentiniame žinučių įrankyje „twttr“ įrašė pirmuosius žodžius: „Ieškau kolegų“. Per tą laiką vienas žymiausių socialinių tinklų, netrukus persivadinęs „Twitter“, augo ir keitėsi. Štai keletas istorijų, geriausiai atspindinčių šį procesą.
Žemės drebėjimas. 2006-aisiais vienas „Twitter“ įkūrėjas Evanas Williamsas minute aplenkė kitą įkūrėją J. Dorsey pranešdamas apie Ronert Parko miestą supurčiusį žemės drebėjimą. Tada tviteris pirmą sykį atliko vieną svarbiausių savo funkcijų. Jis tapo itin sparčiai svarbias naujienas pranešančia platforma.
Išmaniųjų revoliucija. Vėliau paaiškėjo, kad tviteris nepaprastai patogus ir organizuojant renginius. O paskui prasidėjo Steve‘ Jobso atnešta išmaniųjų telefonų revoliucija. Visi suprato, kad šiuose įrenginiuose naudotis „Twitter“ yra nepaprastai patogu.
Įžymybių palaiminimas. Tolesnę sėkmę tviteriui kaldino įžymybės. 2009-aisiais Ashtonas Kutcheris aplenkė CNN ir tapo pirmuoju „Twitter“ vartotoju, turinčiu milijoną sekėjų. Iš karto po to tviterio paskyrą susikūrė Oprah Winfrey. Įžymybių palaiminimą gavęs socialinis tinklas tapo populiariu reiškiniu.
Masinė asmenukė. Garsioji 2014-ųjų Oskarų teikimo ceremonijoje užfiksuota masinė įžymybių asmenukė su Ellen DeGeneres centre tapo svarbiu garsenybių kultūros ženklu.
#MeToo. Ši frazė 2017-ųjų spalį įgijo grotažymę ir tvirtai susisiejo su tviteriu. Panašu, kad „Me Too“ judėjimas yra ilgiausiai trunkanti revoliucija „Twitter“ istorijoje.
Donaldas Trumpas. Buvusio JAV prezidento dėka „Twitter“ tapo reikšmingu politinės komunikacijos kanalu. Tiesa, sekėjų skaičiumi D. Trumpas niekada neaplenkė ne tik Baracko Obamos, bet ir kai kurių žvaigždžių.
Tarp 57 tūkst. D. Trumpo įrašų tviteryje – nemažai sąmokslo teorijų, užsipuolimų, atleidimo iš darbo pareiškimų ir žymusis „covfefe“. Na, o kuo baigėsi D. Trumpo siautėjimas tviteryje, visi žinome.
Dabar penkiolikmetis paauglys tviteris mėgaujasi populiarumu, tačiau jo kaitos ir augimo procesas dar tikrai nesibaigė.
Šaltinis: Mashable.com
