Kaip duomenų nutekėjimo skandalų sūkuryje užtikrinti slaptažodžių saugumą?
Duomenų saugumas – šiandien neabejotinai viena karščiausių temų Lietuvoje. Tokia ji tapo po to, kai pasipylė duomenų nutekėjimo skandalai. Tai visus paskatino pulti keistis slaptažodžius.
Suprantama, juk slaptažodžiuose slypi reikšminga piniginė vertė, viliojanti kibernetinius nusikaltėlius. Tad saugių ir unikalių slaptažodžių svarba tampa vis didesnė.
O kaip susikurti sunkiai „nulaužiamą“ slaptažodį? Štai keletas vertingų patarimų.
Pirma, slaptažodžiams nenaudokite asmeninės informacijos. Pavyzdžiui, savo, artimųjų ar augintinio vardo, adreso, telefono numerio arba gimimo datos. Tokia informacija gali būti viešai prieinama ir pasiekiama įsilaužėliams.
Venkite ir realių, žodyne esančių žodžių, žinomų pavadinimų. Tokius slaptažodžius sėkmingai įveikia „nulaužimo“ įrankiai.
Verčiau derinkite didžiąsias, mažąsias raides, skaitmenis ir specialius simbolius, pavyzdžiui, dolerio ženklą ($). Simboliais ir skaičiais žodžiuose pakeiskite raides, žodžius ar frazes trumpinkite. Taip slaptažodis taps sudėtingesnis ir saugesnis.
Be to, kurkite ilgesnius slaptažodžius – mažiausiai 10 simbolių.
Labai svarbu slaptažodžių neužsirašinėti. Istorijos apie iš šiukšlių konteinerio lapelį su slaptažodžiu išraususius hakerius tikrai nėra iš piršto laužtos. Žinoma, įsitikinkite, kad niekas nežvilgčioja per petį, kai slaptažodį vedate viešose vietose.
Slaptažodžius būtina nuolatos keisti. Siekiant užsitikrinti saugumą, rekomenduojama tą daryti ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Be to, skirtingoms paskyroms būtinai naudokite skirtingus slaptažodžius.
Veikiausiai kyla klausimas, kaip įsiminti visus slaptažodžius nesukeliant pavojaus jų saugumui. Šiuo klausimu pagelbės specialus įrankis – slaptažodžių tvarkyklė (password manager). Ji saugo slaptažodžius saugiai užrakintus.
Suprantama, geriau nerizikuoti ir ne savo įrenginyje slaptažodžių nevesti. Jie gali būti išsaugoti be jūsų žinios.
Papildomo saugumo slaptažodžiams suteikia dviguba (dviejų žingsnių) autentifikacija (2FA). Tai tapatybės patvirtinimas naudojant dviejų apsaugos veiksmų derinį. Pirmajam veiksmui naudojama žinoma informacija – pavyzdžiui, slaptažodis. Antrajam – tai, ką automatiškai jungimosi metu sugeneruoja puslapis ar programėlė. Tarkime, prie banko paskyros jungiamės su mobiliuoju parašu ar „Smart ID“ programėle.
Žinoma, svarbu atminti, kad šimtaprocentinis saugumas neegzistuoja. Slaptažodžiai taip pat yra tik viena virtualaus saugumo dėlionės dalis. Tačiau dabar jau žinote, ką daryti, kad jūsų slaptažodis hakeriams netaptų lengvu grobiu.
Šaltinis: USNorton.com
Billas Gatesas veržiasi išgelbėti pasaulį, bet ar pasaulis jo paklausys?
Savo naujoje knygoje „How to Avoid a Climate Disaster“ („Kaip išvengti klimato katastrofos“) Billas Gatesas tvirtina, kad žmogaus egzistencinių iššūkių sprendimui svarbūs tik du skaičiai: 51 milijardas ir nulis. Pirmasis rodo, kiek tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetama kasmet. Antrasis – kiek tonų jų turėtų būti išmetama siekiant išvengti katastrofos.
Pripažindamas iššūkio rimtumą, B. Gatesas visgi tikina turintis planą, kaip iki 2050-ųjų pasiekti išganingąjį nulį. Jis aiškina, kad teks keisti ekonomikos modelį, ir pasitelkia idėją, pavadintą „green premium“ – „priemoka už ekologiją“. Tai papildoma kaina, mokama už „žaliąsias“ alternatyvas. Tiesa, neturtingų šalių atveju ši priemoka turi būti itin nedidelė. Kitaip tariant, turėtų būti pasiekta mažiausia kaina už ekologiškiausią variantą.
B. Gatesas pabrėžia, kad kai kurios „priemokos už ekologiją“, tarkime, elektra, gali būti pasiekiamos palyginti nesunkiai. Tačiau kitoms prireiks milžiniškų pastangų, tyrimų ir investicijų. Be to, kiekvienoje srityje – pavyzdžiui, cemento gamyboje – pokyčių teks imtis atskirai ir keisti visus jos elementus.
Verslininkas ir filantropas neabejoja, kad būtina didinti naujovių pasiūlą ir paklausą. Pasiūlos atžvilgiu tai visų pirmą reikš investicijas į tyrimus ir plėtrą. Paklausos didinimas veikiausiai atsispindės atskiruose kiekvieno sektoriaus etapuose. Tarkime, tam tikro pastato gamybai panaudoti penki procentai ekologiškai pagaminto cemento.
B. Gatesas pažymi, jog klimato kaitos problemų sprendime iki šiol stigo aiškaus plano. Kad iki nulio emisijų tikslo būtų priartėta iki 2050-ųjų, taip pat būtinas visų šalių įsitraukimas. Naujovės iš pradžių turės būti kuriamos, vėliau mėginama jas taikyti. Esminiai šių etapų elementai – investicijos ir tyrimai. Galiausiai ateis tinkamos vyriausybių politikos eilė.
Verslininkas įspėja, kad didelių stebuklų kelyje į nulines emisijas tikėtis nederėtų. Reikšmingu atspirties tašku šioje kelionėje galėtų tapti itin pigaus ekologiško vandenilio išgavimas. Šios nepaprastai sudėtingos užduoties įveikimas galėtų tapti pirmuoju proveržiu. O vėliau, norint pasiekti tikslą, tokių proveržių prireiks dar bent dešimties. Vienas pasiekimas, net ir labai svarbus, problemos neišspręs – reikalinga visuma.
Visgi B. Gatesas nusiteikęs optimistiškai. Jo manymu, išspręsti klimato kaitos problemą nenuskriaudžiant ekonomikos įmanoma. Juk ir skaitmeninė revoliucija kadaise atrodė tik neįveikiama svajonė. Tad pasaulio gelbėjimo planą turime. Viskas priklausys nuo to, ar juo pasinaudosime.
Šaltinis: Wired.co.uk
Ar gyvenimo būdo influenceriai jau visus užkniso?
Sunku paneigti, kad vlogus kepantys gyvenimo būdo influenceriai išties turi savotiško žavesio. Visgi dar iki pandemijos šio tipo influenceriai, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, susilaukdavo nepasitenkinimo. Jie buvo kaltinami, kad metė „tikrus“ darbus, žadina nepagrįstus išvaizdos lūkesčius ar pardavinėja orą.
Na, o dabar, nuo pandemijos pradžios prabėgus metams, influenceriai jau pradeda nejuokais užknisti, teigia populiariosios kultūros apžvalgininkė Anna Iovine. Suprantama, pandemijos įkarštyje vakarėlius rengiantys influenceriai susilaukia įniršio. Bet net ir saugumo reikalavimų besilaikantys ir „realų“ gyvenimą fiksuojantys nuomonės formuotojai ima atsibosti.
Prasidėjus pandemijai, influenceriai nebesiūlė saldaus pabėgimo nuo tikrovės. Vlogeriai rodė realų gyvenimą, kupiną neužtikrintumo ir panikos – visai kaip ir jų žiūrovų. Kitaip tariant, jie skaudžiai priminė, kad visi esame rimtoje bėdoje.
Vėliau situacija tik prastėjo. Influenceriai demonstravo apsimestinį tikrumą ir pozityvumą. Aišku, siekis parduoti taip pat niekur nedingo. Bėda ta, kad dėl pandemijos nukentėjusius finansiškai bandymai „prastumti“ eilinį kremuką tiesiog siutina.
Panašu, kad pandemija tapo puikia proga gyvenimo būdo influencerių stebėjimą „YouTube“ ar „Instagram“ iškeisti į kitokį turinį. Tai gali būti filmų ar knygų apžvalgos, politiniai komentarai, socialinių tendencijų analizė, istorijos ar gamtos įdomybės arba kitoks vertingas turinys, kurį gyvenimo būdo influenceriai neretai užgoždavo.
Tai nereiškia, kad negalima retkarčiais užmesti akį, kaip influenceriai išpakuoja rėmėjų dovanas. Tačiau savo akiračio plėtimas yra nepalyginamai naudingesnis už svetimo gyvenimo stebėjimą.
Šaltinis: Mashable.com