Šviesią medicinos ateitį užtikrinti žada papildyta realybė
Technologijos sparčiai keičia daugybę mūsų gyvenimo sričių. Ne išimtis yra ir medicina. Štai neseniai Prancūzijoje laukė itin sudėtinga peties sąnario funkcijos atkūrimo operacija. Kad ją tinkamai atliktų, chirurgui reikėjo geriausių specialistų pagalbos. Deja, juos skiriantis atstumas buvo milžiniškas.
Išeitimi šioje situacijoje tapo naujausios technologijos. Savo operacinėje Prancūzijoje chirurgas Thomas Gregory nuotoliniu būdu bendravo su kolegomis iš Brazilijos, Belgijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Jiems į pagalbą atėjo „Microsoft Hololens 2“ virtualios realybės akiniai. Operaciją jie matė Th. Gregory akimis ir dalijosi savo žiniomis, papildytoje realybėje sukurdami reikalingus atvaizdus. Operacija virto technologijų reginiu.
Nors tai gali atrodyti kaip scena iš mokslinės fantastikos filmo, viskas vyko realybėje. Na, tiksliau – vadinamojoje mišrioje realybėje.
Chirurgo darbe nemažai įtampos sukelia tai, kad galvoje tenka laikyti gausybę vaizdinės informacijos. Operuodamas chirurgas turi nuolat mintyse ją peržvelginėti ir lyginti su tuo, ką mato. Blaškymasis ar susipainiojimas gali reikšti neatitaisomą klaidą. Tad įtampa dar labiau auga.
O štai papildyta realybė šį procesą palengvintų. Procedūrų planavimas ir įgyvendinimas taptų žymiai lengvesnis ir veiksmingesnis. Juk vaizdai gerokai aiškesni už žodžius. Chirurgams papildytos realybės galimybės yra tarsi GPS, papildoma akių pora ir galimybė kalbėti ta pačia – vaizdų – kalba. Ir jos prieinamos jau dabar.
Mišri realybė atvertų ir naujų būsimųjų gydytojų mokymo galimybių. Jie galėtų savo žinias gilinti trimatėje virtualioje operacinėje.
Nėra abejonių: dirbtinis intelektas ir papildyta realybė gali iš esmės pakeisti kai kurias medicinines procedūras. Galbūt atsiras visiškai naujų gydymo formų. Gydytojai galės analizuoti trimatę virtualią paciento versiją. Iš visų pusių išnagrinėję problemą, jie galės parinkti mažiausiai invazinę ir saugiausią procedūrą. Pačią operaciją bus galima perleisti robotams ar bent jau valdomoms ir itin tiksliai dirbančioms robotinėms rankoms.
Suprantama, šios naujovės neatsiras akimirksniu. Visgi tikėtina, kad būtent taip atrodys jau visai artima medicinos ateitis.
Šaltinis: DigitalTrends.com
Į kokius mūsų darbus robotai tikrai nesikėsins?
Esminiai technologiniai pokyčiai nemažai daliai žmonių atneša ne tik pažangą, bet ir problemų. Šis procesas vyksta jau dabar, neabejoja „New York Times“ technologijų apžvalgininkas Kevinas Roose‘as.
Naujojoje savo knygoje „Futureproof: 9 Rules for Humans in the Age of Automation“ K. Roose‘as analizuoja technologijų naudą ir klastą. Žinoma, neapsieinama ir be pamąstymų, kaip visuomenė galėtų atsakingai suvaldyti technologines naujoves.
Pamažu imame tikėti, kad nors automatizacija ir dirbtinis intelektas panaikins dalį darbų, jų dėka atsiras naujų darbo vietų. Visgi tai nereiškia, kad šis procesas bus sklandus.
K. Roose‘as pastebi, kad istoriškai technologiniai pokyčiai daliai žmonių bent iš pradžių atnešdavo ne patogesnį gyvenimą, o nemažai sunkumų. Be to, dabartiniai pokyčiai išsiskiria tuo, kad dirbtinis intelektas perima ne tik besikartojantį rankų darbą. Jis gali perimti ir dalį biurų darbuotojų veiklų. O tyrimai rodo, kad pastaruosius du dešimtmečius dėl automatizacijos darbo vietos visgi nyksta sparčiau, nei randasi naujos.
Bet veikiausiai juk turėtų būti darbų, į kuriuos automatizacija niekaip nepajėgs pasikėsinti?
K. Roose‘o teigimu, tokių darbų tikrai yra ir juos galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmoji kategorija apima darbus, kuriems būdingos sudėtingos taisyklės, dinamiška aplinka ir netikėti elementai. Dirbtiniam intelektui ir automatizacijai būdingos konkrečios taisyklės, aiškiai apibrėžta aplinka ir įprasti, pasikartojantys veiksmai. Štai todėl tokiems darbams kaip staigmenų kupina vaikų darželio auklėtinių priežiūra automatizacija negresia.
Antroji saugių darbų kategorija – darbai, apimantys tam tikrą socialinį elementą ir emocijas. Ši kategorija apima gana platų spektrą. Tai socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros atstovai, politikai ir netgi skrydžių palydovai ar baristos.
Trečiosios kategorijos darbams būdingos rizikingos situacijos, reikalingas ekspertiškumas ar reti įgūdžių deriniai. Tai darbai, kuriuose automatizacija nepriimtina. Pagalbos tarnybų operatorius galėtume pakeisti robotais. Tačiau pakliuvę į bėdą juk norime, kad mums pagelbėtų žmogus.
Visgi bijodami, kad technologijos ateityje pasiglemš mūsų darbus, šiai ateičiai ruošiamės netinkamai. Netyla raginimai lavinti technologinius įgūdžius tokiose srityse kaip informatika ir inžinerija. Trokštama produktyvumo ir kuo efektyvesnio darbo. Kitaip tariant, žmonės tarsi bando prilygti mašinoms.
Tačiau siekdami, kad robotai mūsų nepakeistų, neturėtume mėginti tapti į juos panašūs. Atvirkščiai: turėtume ugdyti žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo mašinų, ir lavinti įgūdžius, kurių neturi robotai.
Šaltinis: Npr.org
Technologijos menininkams atnešė naują pragyvenimo būdą
Panašu, kad populiarėja technologija, galinti sukelti revoliuciją meno ir įžymybių pasaulyje. Nuo šiol tai, kaip menininkai pardavinėja savo darbus ir užsidirba pragyvenimui, gali keistis iš esmės.
Ši technologija vadinama NFT („non-fungible token). Tai „blockchain“ technologija paremta kriptovaliuta – iš esmės autentiškumo sertifikatas. Tai riboto leidimo skaitmeninis turtas, susietas su meno kūriniu. Ši technologija skaitmeninius kūrinius – kitaip tariant, skaitmeninį turtą – paverčia unikaliais. Tada juos galima parduoti.
Pirkdamas NFT tiesiogiai iš menininko, pirkėjas yra užtikrinamas ir gali didžiuotis, kad įsigijo vienetinį kūrinį. Tokiu būdu menininkai ir įžymybės gauna pajamų už skaitmeninius kūrinius. Anksčiau šie kūriniai buvo labai pigus ar apskritai nemokami.
Su NFT susiejami ne tik meno kūriniai. Tai gali būti ir tviterio įrašas ar vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotos išskirtinės NBA žvaigždžių akimirkos.
NFT patrauklumas slypi galimybėje tapti originalaus nefizinio turto, kurio niekas kitas neturi, savininku. Visgi NFT paprastai nesuteikia nei autorinių teisių, nei išskirtinės prieigos prie kūrinio. Tačiau jis suteikia „blockchain“ patvirtinimą. Esmė yra pats NFT – unikaliais meno kūrinius paverčiantis turtas, kurį vėliau galima parduoti kažkam kitam. Ir galbūt už nemenką sumą.
Pati technologija egzistuoja jau seniai, tačiau potencialo tapti revoliucine įgijo tik dabar. NFT technologijos išpopuliarėjimas neatsitiktinai sutampa su pandemija, apribojusia menininkų galimybes užsidirbti iš savo veiklos.
Ji jau tituluojama skaitmeninės komercijos ateitimi. Kol kas iš skaitmeninio savo kūrinio labiausiai pasipelnė menininkas Beeple. Jis vieną NFT „Christie’s“ aukcione pardavė už rekordinius 69,3 milijono dolerių.
Suprantama, NFT gali tapti tiesiog dar vienu skaudžiai susprogsiančiu burbulu. Visgi ši technologija atliepia skaitmenėjančio pasaulio aktualijas ir turi vilčių tapti pandemijos nuskriaustų menininkų išsigelbėjimu.
Šaltinis: RollingStone.com
