Ar virtualioji realybė išgelbės mūsų planetą?

Ypatingas mąstymo režimas: „persijungimo“ nauda atperka pastangas

Atrodo savaime suprantama, kad įvairiems fiziniams darbams atlikti parenkami skirtingi įrankiai. Juk niekas nė nebando kirsti medžio plaktuku ar kalti vinies kirviu. 

Iš tiesų tą patį galima pasakyti ir apie protinį darbą. Štai norint įgyvendinti verslo idėją prireiks optimizmo ir gebėjimo matyti bendrą vaizdą. O motyvuojant darbuotojus labiausiai pasitarnaus empatija. 

Visgi mes dažnai neišnaudojame galimybių padidinti produktyvumą, kurias atveria skirtingų mąstymo būdų taikymas skirtingoms situacijoms.

Apie tai, kaip veiksmingiau taikyti atskirus mąstymo būdus, pasakoja organizacinės psichologijos profesorius Adamas Grantas. Jis išskiria keturis mąstymo stilius, pasitelkiamus problemoms spręsti.

Tie, kurių tikslas yra įtikinti kitus – nuo pardavėjo iki dvasininko – turėtų kliautis pamokslautojo mąstymo stiliumi. Juk pamokslautojas visų pirma pats neabejoja, kad yra teisus. Norint įrodyti, jog kitas asmuo yra neteisus, pasirenkamas kaltintojo stilius. Jei reikia laimėti auditorijos simpatijas, pereinama į politiko režimą. Na, o ieškant patvirtinimų ne tik savo teisumui, bet ir galimoms klaidoms, reikalingas mokslininko stilius. Šis mąstymo būdas pirmenybę teikia kuklumui ir smalsumui, o ne puikybei ir įsitikinimui savo teisumu. 

A. Granto manymu, būtent mokslininko stilių mes dažniausiai tiesiog užmirštame. Likę mąstymo būdai yra paprastesni ir patogesni. Tačiau jie neskatina permąstyti situaciją. Juos pasitelkus, įprasta nekeisti nuomonės netgi susidūrus su įtikinamais naujais įrodymais. 

O mokslininko mąstysena požiūrį pateikia veikiau kaip hipotezę, kurią reikia patvirtinti ar paneigti. Mokslininkas paprastai bando išgirsti kuo daugiau nuomonių ir netgi ieško įrodymų, paneigiančių jo požiūrį. Persigalvojimas jam nereiškia silpnumo ar gėdos – tai pažangos ženklas. 

Suprantama, mokslininko požiūris nereiškia nepagrįsto nuomonės kaitaliojimo. Mokslininkas tvirtai laikosi savo pažiūrų, tačiau nebijo jų keisti išaiškėjus naujai informacijai.

Tad kaip dažniau „persijungti“ į mokslininko režimą? Jei to padaryti savaime neišeina, galima pasinaudoti ekspertų patarimais. Tarkime, apsvarstyti, kokia nauja informacija galėtų priversti pakeisti požiūrį į tam tikrą klausimą. Taip pat svarbu apsupti save žmonėmis, skatinančiais nuolatos domėtis, abejoti ir permąstyti. Gali padėti ir bandymas kasdien atrasti bent vieną dalyką, apie kurį pirminė nuomonė buvo klaidinga.

Pastebima, kad mokslininko mąstysena gali būti itin naudinga verslininkams. Žinoma, paminti puikybę ir taip galvoti išties nelengva, bet neabejotinai vertinga.

Šaltinis: Inc.com

Ką geba galingiausias dirbtinio intelekto įrankis?

Esminis XXI a. dirbtinio intelekto iššūkis – vadinamojo bendrojo dirbtinio intelekto, galinčio įveikti visas intelektines užduotis, kurias atlieka žmogus, siekis.

Vienas tokių bandymų prie jo priartėti – Elono Musko įkurtos kompanijos „OpenAI“ pristatytas autoregresyvus kalbos modelis GPT-3. Jis paremtas dirbtiniu intelektu ir giliuoju mokymusi. Įrankis generuoja tekstą, panašų į sukurtą žmogaus. Į šią technologiją, vadinamą svarbiausiu ir naudingiausiu pastarojo meto dirbtinio intelekto pasiekimu, sudėta daug vilčių.

GPT-3 geba kurti tekstą bet kuria pateikta tema taip, kaip tą darytų žmogus, taip pat programuoti ir generuoti idėjas. Tai iš esmės viena pirmųjų sistemų, demonstruojančių bendrojo dirbtinio intelekto galimybes. Ji gali pateikti stebėtinai racionalius paskirtų užduočių rezultatus. Vartotojui tereikia pradėti rašyti pastraipą, o sistema pasirūpina, kad tekstas būtų užbaigtas kuo nuosekliau.

Be to, GPT-3 pasižymi ir kitomis funkcijomis. Sistema gali kurti įvairiausių stilių tekstus – skirtus tinklalapiams, socialinių tinklų reklamoms, scenarijams ir panašiai. Galima pasirinkti norimą teksto pobūdį – nuo visai paprasto iki paties kūrybiškiausio. Vos gavęs keletą gairių apie tai, ką norima pasakyti, GPT-3 taip pat gali rašyti elektroninius laiškus. Gavęs nurodymus, kaip turėtų atrodyti puslapis, GPT-3 gali suprogramuoti jo HTML kodą. 

Akivaizdu, kad GPT-3 gerokai supaprastins interneto puslapių kūrimo procesą. Be to, įrankio dėka virtualūs konsultantai (vadinamieji pokalbių robotai arba „chatbotai“) taps gerokai tikslesni. 

Tiesa, kol kas GPT-3 modelio panaudojimas daugiausia apsiriboja mokslininkų bendruomene. Norint išmėginti šią technologiją taikančius įrankius, reikia registruotis į ilgus laukiančiųjų sąrašus. 

Tačiau jau artimoje ateityje GPT-3, panašu, pajėgs įgyvendinti viską, kas susiję su kalbos struktūra. Sistema galės atsakinėti į klausimus, rašyti straipsnius, santraukas, versti, užsirašinėti ir netgi rašyti kodą. 

Kai GPT-3 bus plačiai prieinamas, jo potencialas neabejotinai skleisis, suprantama, dar šiek tiek priartėdamas prie bendrojo dirbtinio intelekto atsiradimo. O kokios įtakos tai turės mūsų kasdienybei? Veikiausiai sužinosime jau tikrai greitai.

Šaltinis: Entrepreneur.com

Ar virtualioji realybė išgelbės mūsų planetą? 

Markas Zuckerbergas neseniai pareiškė, kad spartus virtualios realybės vystymasis gali išgelbėti mūsų planetą. Būtent virtuali realybė galėtų reikšmingai prisidėti prie klimato krizės sprendimo. „Facebook“ įkūrėjo ir vadovo teigimu, būsimi virtualiosios realybės rinkinių patobulinimai suteiks galimybę pasijusti taip, tarsi galėtume „teleportuotis“ ir susitikti su kitais žmonėmis nekeldami kojos iš namų. Tai sumažintų į aplinką išmetamų pavojingų emisijų kiekį. 

Turint omenyje, kad beveik 20 proc. „Facebook“ darbuotojų tobulina papildytos ir virtualios realybės įrenginius, tokie M. Zuckerbergo teiginiai rodo, kad jo ketinimai šios technologijos atžvilgiu yra rimti.

Visgi, pasak technologijų eksperto Dono Balanzato, viskas nėra taip paprasta. Žinoma, tai, kad, virtualioji realybė suteikia galimybę nekeliauti automobiliu ar lėktuvu į darbą ar susitikimą, yra neabejotinas privalumas. Tačiau gausu abejonių dėl realaus technologijos veiksmingumo sprendžiant klimato kaitos problemą. Juk gaminant, parduodant ir panaudojant virtualios realybės įrangą prireikia milžiniško kiekio išteklių. O tai prie klimato kaitos krizės sprendimo tikrai neprisideda. Be to, kyla klausimas, kaip persikėlimas į virtualią tikrovę paveiktų mūsų sveikatą ir savijautą. 

Virtualioji realybė leidžia perteikti kūno kalbą, suvokti aplink esančią erdvę, laisvai kurti ir bendradarbiauti nuotoliniu būdu. Įprasta vaizdo kamera tokių galimybių nesuteikia. Tačiau ši technologija tikrai nėra tobula ir dar ilgai tokia netaps. Realiame pasaulyje gausu sodrių ir išskirtinių patirčių, kurių virtuali realybė niekaip nepajėgia atkartoti. Šiuo metu virtuali realybė gali būti darbo ar laisvalaikio veiklų papildymas, bet ne jų pakaitalas.

Tad paprastu klimato krizės sprendimu virtuali realybė artimiausiu metu greičiausiai netaps. Tačiau ji gali padėti keisti visuomenės požiūrį. Tarkime, įtaigiai vizualizuodama klimato kaitos poveikį – pavyzdžiui, tirpstančius ledynus. Tai ne tik didintų sąmoningumą, bet ir paskatintų spaudimą įstatymų kūrėjams. 

Šaltinis: DazedDigital.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!





    CodeAcademy mokykis NEMOKAMAI! 🥳

    Rinkis 100% finansuojamas Duomenenų mokslo ar Kibernetinio saugumo pažengusių studijas.

    Plačiau