Skaitmeninė mada yra intriguojanti mados pasaulio naujovė. Kurį laiką tai buvo visiškai nišinė sritis. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje skaitmeninės mados aktualumas sušvito naujomis spalvomis.
Skaitmeninė mada ėmė vystytis dviem skirtingomis kryptimis. Viena jų apima skaitmeninius apdarus, pateikiamus skaitmeninėje erdvėje. Kita – realius drabužius, demonstruojamus skaitmeninėje aplinkoje. Abi jos beveik iš karto imtos laikyti tvarios mados ateities atstovėmis. Juk jos žadėjo drabužius be taršos ir atliekų bei mados renginius be tarptautinių skrydžių.
2020-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad anglies dvideginio emisijos, generuojamos keturių pagrindinių mados savaičių – Niujorko, Londono, Paryžiaus ir Milano – dalyvių, prilygsta 51 tūkst. automobilių emisijoms. Suprantama, tikrasis emisijų kiekis yra gerokai didesnis, nes mados savaitės neapsiriboja keturiomis didžiosiomis.
Tad pandemija privertė susimąstyti apie naujus ir aplinkai draugiškesnius formatus. Pernai Helsinkyje buvo surengta pirmoji visiškai skaitmeninė mados savaitė. Dabar dizaineriai gali pristatyti virtualias kolekcijas, kurias pirkėjai arba influenceriai „pasimatuoja“. Tik tada pradedama realių drabužių gamyba. Tad nereikia gaminti drabužio, kuris būtų apsivelkamas vos kartą.
Bet tai dar tikrai nėra technologijų viršūnė. Panašu, kad skaitmeninės mados srityje judama papildytosios realybės link. Pasak pirmojo NFT žurnalo CYBR įkūrėjo Jameso Josepho, galbūt jau po ketverių metų vaikščiosime gatvėmis su papildytosios realybės akiniais ir jų dėka matysime aplinkinius vilkinčius įspūdingus skaitmeninės mados apdarus. Tiesa, realybėje jie greičiausiai dėvės paprastus džinsus ir marškinėlius.
Idėja skamba išties intriguojančiai. Visgi ar atsisakyti fizinių drabužių ir suploti apvalią sumą už daiktą, kurio net negali pačiupinėti, tikrai būtų smagu?
Be to, ekologijos atžvilgiu viskas irgi nėra taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Informacinių ir ryšių technologijų sektorius, kuriuo paremta skaitmeninė mada, taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Jo sukuriama tarša prilygsta aviacijos sektoriui, tad tvarumu čia nė nekvepia.
Reikia neužmiršti ir to, kaip perkami ir parduodami skaitmeniniai drabužiai. Dalis jų jau yra paremti NFT technologija ir „blockchain“, o tai reiškia įspūdingas energijos sąnaudas.
Tad jei skaitmeninė mada toliau vystysis ir populiarės, jos poveikis gali tapti lygiai toks pat katastrofiškas kaip ir greitosios mados. Kitaip tariant, vieną problemą paprasčiausiai pakeistų kita.
Suprantama, galbūt pavyks atrasti tinkamų sprendimų ir remtis mažiau energijos reikalaujančiais mechanizmais.
Visgi svarbiausia suprasti, kad skaitmeninė mada tikrai nėra panacėja, o skaitmeniniai drabužiai visiškai neišstums fizinių. Tačiau ji veikiausiai taps neatsiejama mados sektoriaus dalimi ir suteiks galimybę kurti tvaresnę bei pažangesnę ateitį.
Šaltinis: DazedDigital.com
