Ar kontroversiška technologija garantuos skaitmeninį nemirtingumą?

ES planuose – dirbtinio intelekto ribojimai

Europos Sąjunga svarsto galimybę uždrausti taikyti dirbtinį intelektą tam tikrais tikslais. Draudimas gali paliesti tokias sritis kaip masinis žmonių stebėjimas ar socialinis reitingavimas.

Oficialaus sprendimo dar nėra, tačiau internete jau sklando nutekintas pasiūlymo tekstas. Dirbtinio intelekto taikymas veikiausiai gali būti reguliuojamas panašiai kaip skaitmeninis privatumas įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR).

Jei dokumentas bus priimtas, toks sprendimas reikš griežtą ES poziciją tam tikrų dirbtinio intelekto technologijos taikymų atžvilgiu. Ši pozicija smarkiai skirsis nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos požiūrio. 

Projekte numatomas draudimas naudoti dirbtinį intelektą masiniam žmonių stebėjimui, taip pat dirbtinio intelekto sistemų, įgyvendinančių socialinį reitingavimą, draudimas. Tokios sistemos asmens patikimumą matuoja besiremdamos socialiniu elgesiu ar asmeninėmis savybėmis. Tam tikrais atvejais taptų būtini pranešimai žmonėms, informuojantys, kad jie susiduria su dirbtinio intelekto sistema. 

Numatyta ir ypatinga didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų priežiūra. Šios sistemos apima tiesioginę grėsmę saugumui keliančios technologijas, tarkime, savivaldžius automobilius, taip pat paveikiančias gyvenimo sąlygas – priėmimą į darbą ar kredito reitingą.

Visgi dokumentą įvertinę ekspertai rado prie ko prikibti. Daugiausia kritikos susilaukė svarbiausia dalimi laikomas 4-asis jo straipsnis, draudžiantis dirbtinį intelektą pasitelkti masiniam stebėjimui ir socialiniam reitingavimui. Pastebima, kad dirbtinio intelekto sistemų apibrėžimai yra migloti, neaiškūs ir paliekantys daug erdvės spragoms. 

Pasak privatumo politikos eksperto Omero Tene, dokumento projektas atspindi tipinį Briuselio požiūrį į technologijas ir inovacijas: jei kyla abejonių, vadinasi, reikia reguliuoti. Ekspertas neabejoja, kad toks sprendimas sukurtų milžinišką reguliavimo ekosistemą. Ji įtrauktų ne tik dirbtinio intelekto sistemų kūrėjus, bet ir importuotojus, platintojus bei vartotojus. 

Tiesa, didžiosios technologijų kompanijos nebūtų pirminis šios sistemos taikinys, pabrėžia skaitmeninių teisių ir reguliavimo ekspertas Michaelas Veale‘as. Jos akiratyje atsirastų menkiau žinomi verslai ir įrankiai, kurių veikla neretai praslysta be griežtesnio reguliuotojų ar klientų vertinimo.

Šaltinis: The Verge.com

Ar kontroversiška technologija garantuos skaitmeninį nemirtingumą?

Cody Berlinas nutarė nuolatos įrašinėti savo senelius: vaizdo kamera juos stebi visą parą. Jis stengiasi sukaupti kuo daugiau medžiagos, kurioje užfiksuoti jam brangūs artimieji.

Įrašinėti C. Berlinas nusprendė ne šiaip sau. Jis dirba „Aliza Technologies“ – skaitmeninius avatarus kuriančioje kompanijoje. Nuolatos fiksuodamas senelius, C. Berlinas viliasi, kad jiems iškeliavus anapilin iš turimų duomenų pavyks sukurti tobulas skaitmenines senelių kopijas.

Tokia idėja atrodo tarsi nužengusi iš serialo „Black Mirror“. Tačiau neseniai panašią mintį įgyvendino ir Kanye Westas. Praėjusiais metais jis nustebino savo dabar jau buvusią žmoną Kim Kardashian – „prikėlė“ jos mirusį tėtį Robą Kardashianą. Tiksliau – pademonstravo jo hologramą. Tiesa, ši holograma atrodė mažų mažiausiai vaiduokliškai.

Visgi ji jau iš esmės skyrėsi nuo anksčiau sukurtų įžymybių hologramų. Tarkime, nuo ant scenos „koncertavusio“ Tupaco Shakuro atvaizdo, sukurto remiantis sena, bet siaubingai brangia technologija ir archyvine medžiaga. R. Kardashiano holograma atrodė taip, tarsi jis būtų gyvas ir bendrautų realiu laiku. Šiandieninės technologijos leidžia kurti nepalyginamai pigesnius trimačius avatarus.

Tokios kompanijos kaip „Eternime“ jau pradeda kurti interaktyvius skaitmeninius mirusių žmogų avatarus besiremdamos vadinamuoju skaitmeniniu pėdsaku. Tai elektroniniai laiškai, susirašinėjimo istorija, socialinių tinklų paskyros. Algoritmas šį didžiulį duomenų rinkinį gali paversti savotišku „skaitmeniniu nemirtingumu“.

Iš esmės kalbame apie giliosios klastotės technologiją, keliančią daug įtarumo ir nerimo. Visgi šios technologijos plėtra gali atverti naujų galimybių gedintiems. „Aliza Technologies“ jau šiandien kuria personažus ir avatarus. Kūrimo technologija tampa vis pigesnė ir prieinamesnė.

C. Berlinui tenka fiksuoti savo senelius, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės jau dabar yra sukūrę nemenką skaitmeninį pėdsaką. Randasi kompanijų, teikiančių šio pėdsako pašalinimo paslaugą. Jos padeda žmonėms po mirties visiškai „išnykti“ iš interneto. Paslaugą galima būtų pavadinti „kibernetinėmis laidotuvėmis“. Tad veikiausiai jau greitai bus visai įprasta gyvenimo saulėlydžiui artėjant nuspręsti, ką daryti su savo duomenimis ir skaitmeniniu pėdsaku. 

Sunku atsakyti, kaip derėtų vertinti šią „skaitmeninio nemirtingumo“ technologiją. Juk gedintys žmonės neretai kalbasi su mirusių artimųjų nuotraukomis ar kitaip bando išlaikyti ryšį su išėjusiais brangiais žmonėmis. Naujoji technologija tebūtų skaitmeninė tokio elgesio išraiška.

Suprantama, kyla klausimas, kiek avataras atspindi realų asmenį. Net jei buvo panaudoti konkretaus žmogaus duomenys, ar avatarą iš tiesų galima laikyti šio žmogaus tąsa? O jei žvelgtume filosofiškai – kiek mūsų asmenybė tėra visų praeityje pasakytų ir jaustų dalykų tęsinys?

Aišku viena: atsakymų į šiuos klausimus paieška mūsų neabejotinai lauks ateityje.

Šaltinis: DazedDigital.com

Neskubėkime nuvertinti komiškų laidų

Humorą galima paversti galingu įrankiu. O kaip tą padaryti, pasakoja Pensilvanijos universiteto komunikacijos ir psichologijos profesorė Emily Falk.

Kiekvienas veikiausiai esame išgirdę paraginimą: „Na, papasakok man ką nors!“ Šie žodžiai turėtų išjudinti pokalbį, tačiau iš tiesų dažniausiai kiek trikdo ir suerzina. Tokiais žodžiais pokalbį pradėti mėgdavo ir E. Falk senelė. Paauglystėje jie būsimą profesorę versdavo nemenkai pasimesti. 

Tačiau vėliau E. Falk sugalvojo gudrybę. Ji mėgdavo žiūrėti tokias aktualijų parodijų laidas kaip „Saturday Night Live“ ir „The Daily Show“. Tada juose nuskambėjusius juokelius pritaikydavo judviejų pokalbiui ir prajuokindavo senelę. Tai skatino laidas stebėti atidžiau, įsiminti detales ar netgi pasidomėti aktualijomis plačiau.

Įvairių komiškų laidų žiūrėjimas gali būti laikomas laiko švaistymu. Tačiau naujausi tyrimai įrodo jų vertę. Humoras padeda įsiminti informaciją ir skatina apie ją kalbėti.

Panašu, kad humoras tarsi didina socialinę dalijimosi naudą. Juk prajuokinti ir jaustis sąmojingu yra nepaprastai smagu. O siekdami tokios reakcijos stengiamės geriau įsiminti informaciją.

Todėl toks metodas galėtų būti taikomas besimokant ir pažindinantis su dabartiniais įvykiais. Moksleiviai galėtų matytas komiškas laidas perpasakoti vienas kitam. Norint sėkmingai tą padaryti, reikia suprasti, kas skatina juoktis. Vadinasi, teks išsamiai susipažinti su aktualijomis.

Tad skatinti jaunus žmones pasidalinti tuo, ką jie žiūri, tikrai verta. Taip gali prasidėti gilus ir vertingas pokalbis. Ir, žinoma, nebereikės raginti: „Na, papasakok man ką nors!“

Šaltinis: EdWeek.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!





    CodeAcademy mokykis NEMOKAMAI! 🥳

    Rinkis UŽT finansuojamas programas – TypeScript programavimą ar Web Dizainą UX/UI.

    Plačiau