Robotų naudojimas žemės ūkyje tikrai nėra naujiena. Primityvios savivaldžių mašinų versijos ūkininkams atskubėjo į pagalbą dar XX a. pradžioje. Tobulėjant technologijoms ir atsiradus kompiuteriams, imtos kurti sudėtingesnės žemės ūkio mašinos.
Šiandien robotai padeda nurinkti derlių, apsėti laukus, purkšti pesticidus, rinkti duomenis apie pasėlių būklę. Visiška lauko ūkių automatizacija kol kas neatrodo reali – nenuspėjamos gamtos sąlygos robotams gali būti per didelis iššūkis. Bet problemą palengvinti gali patalpose esantys ūkiai ir alternatyvūs auginimo būdai.
Analizuodamas robotų vaidmenį, ekonomistas Thomas Daumas nutarė panagrinėti dvi visiškai priešingas žemės ūkio ateities vizijas.
Pirmoji – utopija: mažučiai autonominiai robotai nekenkdami aplinkai darbuojasi ūkiuose, atnešdami geresnę kokybę ir įvairesnę produkciją. Antroji – distopija: ūkius niokoja didžiulės mašinos, užsėjančios žemę vienos rūšies kultūromis ir nualinančios chemikalais.
T. Daumas ragina imtis veiksmų, padėsiančių priartėti prie utopinio scenarijaus. Jis neabejotinai būtų naudingesnis mažesniems Europos ūkiams, tačiau ne toks palankus didesniems Amerikos ūkiams. Todėl reikėtų hibridinės sistemos, derinančios skirtingo dydžio įrenginius ir įvairius auginimo būdus, tokiu būdu siekiant labiau utopinio rezultato. O štai distopinis variantas galiausiai būtų žalingas visiems.
Utopinis variantas neštų naudą ne tik aplinkai, bet ir vartotojams. Derlius būtų įvairesnis ir sveikesnis, vaisiai ir daržovės atpigtų, taptų lengviau maitintis sveikai.
T. Daumas pripažįsta, kad vargiai įmanomas vien griežtai utopinis ar distopinis scenarijus. Distopinis variantas būtų paprastesnis. Visgi kai kurie technologijų pasiekimai žemės ūkio srityje pranašauja utopinę ateitį. Jeigu jie derės su galimybe ūkiams išsaugoti pajamų šaltinius ir palengvinti darbus, toji ateitis gali būti labai tikėtina.
Šaltinis: TheDebrief.org
