„Clubhouse“ – trumpalaikis mados klyksmas ar socialinių tinklų ateitis?

Tarptautines pozicijas stiprinantis Vilnius įtrauktas į prestižinį sąrašą 

„Financial Times“ tiesioginių užsienio investicijų leidinys „fDi Intelligence“ kasmet skelbia Ateities pasaulio miestų reitingą. Jo tikslas – išsiaiškinti, kurie miestai yra perspektyviausi pasaulyje investicijų ir verslo plėtros atžvilgiu. Šiemet tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų pirmą kartą atsidūrė Vilnius. Lietuvos sostinė sąraše užėmė 24 vietą. Vilnius yra vienintelis Baltijos ir Skandinavijos šalių miestas, patekęs į 25 Ateities pasaulio miestų sąrašą.

Ateities pasaulio miestų reitingas sudaromas įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą. Pirmąją vietą jame šiemet užėmė Singapūras. Vilniui sąraše kompaniją palaiko tokie gigantai kaip Londonas, Dubajus, Niujorkas, Paryžius, Pekinas ar Tokijas.

Miestai į perspektyviausiųjų sąrašą įtraukiami atsižvelgiant į jų ekonominius, finansinius ir verslo privalumus. Iš pradžių miestai pagal jų dydį suskirstomi į keturias kategorijas: megapolius, didžiuosius, didelius ir vidutinius bei mažus miestus. Tada kiekvienas atskiros kategorijos miestas vertinamas pagal šiuos kriterijus: susisiekimo infrastruktūrą ir ryšius, draugiškumą verslui, išlaidų efektyvumą, ekonominį potencialą, užsienio investicijų strategijas ir žmogiškuosius išteklius bei gyvenimo būdą.

Pagal dydį Vilnius priskiriamas vidutinių ir mažų miestų kategorijai. Vilnius užėmė aukščiausią vietą išlaidų efektyvumo srityje, pagal draugiškumą verslui liko antroje vietoje. Viską susumavus, vidutinių ir mažų miestų kategorijoje Vilnius iškopė į trečiąją vietą. Lyginant su ankstesniuoju 2018–2019 metų „fDi Intelligence“ reitingu, Lietuvos sostinė pakilo net keturiomis pozicijoms. Pirmąją vietą tarp vidutinių ir mažų miestų užėmė Lenkijos miestas Vroclavas.

Tvirtesnės tarptautinės pozicijos visų pirma reiškia gerėjančias sąlygas patiems vilniečiams. Vilniui, regis, net pandemijos akivaizdoje pavyko išlaikyti atvirumą ir patrauklumą investuotojams bei nestabdyti verslo plėtros. Panašu, kad mūsų sostinė išties turi potencialo sėkmingai įsitvirtinti perspektyviausių pasaulio miestų gretose. 

Šaltinis: MadeInVilnius.lt

Nekylantis darbo užmokestis – ne darbuotojo, o kompanijos problema?

Atlyginimo pakėlimas – džiugus pasiekimas darbuotojui. Neretai tai būna aiškiai darbuotojo užsibrėžtas tikslas, kurio jis kryptingai siekia gerindamas savo rezultatus. Visgi daugelyje kompanijų sprendimas finansiškai paskatinti darbuotoją neretai priimamas remiantis ne konkrečių jo pasiekimų vertinimu. Dažnoje organizacijoje šis procesas būna apipintas nepaaiškinamais sprendimais ir savotiška mistika. Tad kas tuomet nulemia darbuotojo atlyginimo pokyčius?

Kompanijos paprastai siekia skatinti sėkmingai dirbančius darbuotojus. Darbo rezultatai bent teoriškai yra vienas populiariausių kriterijų, leidžiančių nustatyti, kieno atlyginimas paaugs. Bet realybėje vadovai paprastai tiesiog remiasi asmeniniu vertinimu, kuris yra subjektyvus. Tai paprasčiausiai labai žmogiškas elgesys, kurį sunku smerkti. 

Tačiau spendimas dėl darbo užmokesčio didinimo negali būti priimamas apgraibomis, neabejoja darbo teisės specialistas ir duomenų mokslo ekspertas Zevas Eigenas. Jo manymu, veiksminga darbo užmokesčio politika turėtų būti skaidri, sąžininga, nuosekli ir nešališka. Ji turėtų atitikti kompanijos komunikaciją ir skatinti norimus rezultatus. Kitu atveju įmonėje vis labiau didės atotrūkis tarp darbuotojų atlyginimų. O tai gali reikšti menkesnį įsitraukimą, produktyvumą, motyvaciją ir apskritai pakenkti prekės ženklui.

Dažnai įmonės mano darbuotojus skatinančios pagal jų rezultatus, nors iš tiesų taip nėra. Panašu, kad kompanijoms ir vadovams tiesiog stinga įrankių, galinčių įvertinti, ar jų darbo užmokesčio politika išties yra skaidri ir veiksminga. Jei įmonės darbo užmokesčio strategija neveikia taip, kaip numatyta, tokie įrankiai galėtų greitai šią problemą išspręsti. Šių įrankių veikimas pagrįstas pirmiausia kruopščia duomenų analize.

Z. Eigenas pateikia vienos kompanijos pavyzdį. Pasitelkusi tinkamus įrankius, kompanija išanalizavo užmokesčio duomenis. Paaiškėjo, kad taikoma veiklos vertinimo sistema buvo palanki vyrams. Darbuotojų rezultatai apskritai beveik nesisiejo su atlyginimų pokyčiais. Netgi buvo atvejų, kai geresni rezultatai buvo vertinami mažesniu užmokesčiu. Visa tai išsiaiškinusi, kompanija galėjo nustatyti esmines nesąžiningo vertinimo priežastis. Galiausiai ji susitelkė į iš tiesų įtaką atlyginimui darančius veiksnius.

Tad pasitelkdamos tinkamas technologijas kompanijos gali sėkmingai įvertinti savo darbo užmokesčio politiką ir ištaisyti jos trūkumus. Tada darbuotojai neabejos, kad jų užmokestis priklausys nuo darbo rezultatų, o ne kažkieno nuotaikos ar simpatijų.

Šaltinis: FastCompany.com

„Clubhouse“ – trumpalaikis mados klyksmas ar socialinių tinklų ateitis?

Ar jau pavyko prisijungti prie „Clubhouse“? Šį klausimą pastaruoju metu dažnai kartoja komunikacijos specialistai ar socialinių tinklų arba technologijų entuziastai. Tad kur slypi „Clubhouse“ išskirtinumas ir kodėl naujoji programėlė kelia tokį susidomėjimą?

„Clubhouse“ yra pokalbiais paremtas socialinis tinklas. Visa informacija perteikiama garso įrašais. Tai reiškia, kad jame galima klausytis pokalbių, interviu ar diskusijų įvairiomis temomis. Tai kiek primena tinklalaides, tačiau viskas vyksta tik realiu laiku ir yra apgaubta išskirtinumo atmosfera. 

Visgi prisijungti prie „Clubhouse“ tiesiog atsisiuntus programėlę ir susikūrus paskyrą nepavyks. Tą padaryti galima tik gavus specialų pakvietimą iš jau esamo nario. Tiesa, jų galimybės ribotos. Užsiregistravusieji gauna vos du pakvietimus. Ši aplinkybė socialinį tinklą paverčia savotišku virtualiu išrinktųjų klubu. Visgi kūrėjai planuoja ateityje galiausiai atverti „Clubhouse“ visiems norintiems.

Na, o pagaliau sulaukus išsvajotojo pakvietimo ir prisijungus reikia pasirinkti dominančias temas. Jų spektras itin platus – nuo technologijų iki sveikos gyvensenos. Kuo daugiau informacijos apie savo pomėgius pateikiama, tuo gausesnis pokalbių pasirinkimas atsiveria. Vartotojai susijungia į pokalbių „kambarius“ – tai kiek primena konferencinį skambutį. Dalis kalba, dauguma klausosi, tačiau gali bet kada įsitraukti į pokalbį. Patirtimi ir idėjomis  „Clubhouse“ neretai dalijasi žymūs žmonės. Šnekoms išsekus, visas pokalbis tiesiog pranyksta – jis nėra įrašomas. 

Nors „Clubhouse“ atsirado lygiai prieš metus, susidomėjimas juo išaugo visai neseniai. Itin viliojančiu „Clubhouse“ tapo po Elono Musko surengto pokalbio su investavimo platformos „Robinhood“ vadovu Vladu Tenevu. Pašnekesys nesutilpo į pokalbių „kambario“ ribas ir buvo tiesiogiai transliuojamas „YouTube“. Po jo „Clubhouse“ populiarumas šovė į neregėtas aukštumas. Prasidėjo peštynės dėl kvietimų. Jie medžiojami kitose platformose, apsukresni nariai nesidrovi už kvietimą paprašyti pinigų.

Nenuostabu, kad gyvas diskusijas siūlanti uždara platforma vilioja bendravimo karantino metu išsiilgusius žmones. Tačiau ar „Clubhouse“ nušluostys nosį kitiems socialiniams tinklams? O gal visgi susidomėjimas išseks ir „Clubhouse“ išliks nišine platforma? Tai gali paaiškėti jau visai greitai.

Šaltinis: TheGuardian.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!