Sugalvojus mokytis naujo dalyko, neretai kyla daugybė klausimų apie tai, kaip seksis. Ar man ši sritis patiks? Ar bus įdomu? Ar įtrauks? Ar bus smagu, o gal tiesiog erzins ar nusibos? Gal tai visai ne man? Ar verta apskritai mėginti? Šie klausimai tikrai nesvetimi bandantiems pasinerti į naują sritį.
Įdomiausia tai, kad pradėjus mokytis ir gilintis, klausimai niekur nedingsta – juos tiesiog pakeičia kitos spėlionės: Ar galiu su tuo sieti savo ateitį? Ar galėsiu šioje srityje dirbti ir, svarbiausia, gauti pakankamai pajamų, kad galėčiau save išlaikyti? Ar pavyks tobulėti ir save realizuoti?
Mokantis programuoti taip pat greičiausiai nepavyks išvengti šių klausimų. Tad svarbu tinkamai suvokti ir organizuoti mokymosi procesą, kad tokie klausimai tik padėtų aiškiau suvokti savo tikslus ir motyvuotų jų siekti, o ne blaškytų ir baugintų
Mokymosi pradžiai daug laiko nereikia
Vertinant visą mokymosi procesą, pati pradžia tikrai nėra sunkiausia jo dalis. Nors gali atrodyti, kad pasiryžti mokytis naują dalyką sudėtinga, pradžiai nereikia nei labai daug laiko, nei kitų išteklių. Iš esmės tam, kad susipažintumėte su konkrečia sritimi ir nutartumėte, ar ji jums patinka, pakanka net ir vos 20 valandų. Tiesa, su sąlyga, kad jas išnaudosite tinkamai.
Pavyzdžiui, bestselerio apie mokymąsi autorius Joshas Kaufmanas pateikia metodą, kaip per 20 valandų suprasti, ar tam tikras dalykas patinka, ar verta to mokytis toliau, ir įgyti šiokių tokių įgūdžių. Ši technika puikiai tinka ir norint išmėginti programavimą.
Jei mokomasi savarankiškai, galima visą laiką suskirstyti į trumpesnes atkarpas, tarkime, po 45 minutes kasdien. Taip net ir labai užimtiems pavyks skirti laiko naujai veiklai. Svarbiausia – kuo efektyviau išnaudoti turimą laiką, o ne „sugerti“ kuo daugiau informacijos.
Mokantis reikėtų laikytis kelių principų. Pirma, reikia nuspręsti, ką konkrečiai norite mokėti po minėtųjų 20 valandų, tarkime, sukurti nesudėtingą puslapį su konkrečiomis funkcijomis. Kiekvienas įgūdis paprastai susideda iš atskirų smulkesnių gebėjimų, jis yra tarsi tema su daugybe potemių, todėl pagrindinį įgūdį reikia suskaidyti į mažesnes dalis ir pradėti mokytis nuo tų dalykų, kurie atrodo patys svarbiausi. Antras svarbus niuansas – reikėtų susirasti keletą pagrindinių šaltinių (nedaug, pakaks daugiausia penkių). Tam puikiai tiks įvairiausi programavimo pagrindus pateikiantys puslapiai. Dirbti reikia tol, kol pajėgsite aptikti savo klaidas ir gebėsite rasti būdų jas ištaisyti.
Labai svarbu dar vienas principas: reikia pašalinti kliūtis, kurios blaško dėmesį, kad niekas netrukdytų susikaupti ir įsigilinti į darbą. Prabėgus 20 intensyvaus mokymosi valandų, jau bus matyti, ar programavimas tinka ir patinka, ar verta į tai gilintis toliau, o gal verčiau ieškoti kitos veiklos.
Kas skiria pradedantįjį ir ekspertą?
Aptarus mokymosi pradžią, verta apžvelgti ir priešingą pusę – ekspertiškumą. Štai autorius Malcolmas Gladwellas, besiremdamas Anderso Ericssono tyrimu, tvirtina, kad eksperto lygmeniui pasiekti reikia, pasirinkus tinkamą metodą, mokymuisi skirti milžinišką kiekį valandų – maždaug 10 tūkstančių.
Suprantama, tai tik teorija, galinti būti nevisiškai tiksli, tačiau faktas, kad eksperto lygmeniui pasiekti reikia gausybės valandų, nesikeičia.
Kaip matyti, pradedantįjį ir ekspertą skiria didžiulis tarpas. Po jau aptartų 20 valandų atsiranda bendras suvokimas apie besimokomą dalyką, minimalūs įgūdžiai ir galimybė sukurti nedidelį, tačiau apčiuopiamą rezultatą. Šias 20 val. pasimokyti galima ir savarankiškai, tačiau nutarus gilintis į konkrečią sritį ir galbūt siekti minėtojo eksperto lygmens, savarankiškas mokymasis greičiausiai nebus palankiausias sprendimas. Po truputį ima kilti jau kiti minėtieji klausimai apie tai, ar pavyks pasirinktoje srityje dirbti.
Tad geriausia išeitis nusprendus mokytis rimčiau, ypač tuomet, jei mokotės programavimo, yra specialūs kursai. Programavimo atveju su problema, kurią patyręs programuotojas išspręstų ir paaiškintų per kelias minutes, naujokas gali kankintis visą dieną. Be to, kursai suteikia ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir neįkainojamų dėstytojų patarimų karjeros klausimais ir pagalbos įsidarbinant.
Tiesa, nuo fakto, kad, norint tapti specialistu, mokymuisi reikia skirti daug valandų, taip pat ir nuo besimokantįjį kamuojančių klausimų apie įsidarbinimą ir savirealizaciją, toli pabėgti nepavyks. Tiksliau – vertėtų nenusiminti, nepanikuoti ir visko nemesti, jei po pradedančiųjų kursų, kurie paprastai trunka nuo šimto iki dviejų šimtų valandų, nepavyksta įsidarbinti ir atrodo, kad žinių dar smarkiai nepakanka. Įsidarbinimui eksperto lygmens pasiekti nereikia – juk pradėjus dirbti mokymasis ir gilinimasis į programavimą tęsis toliau, bet pradedančiojo lygmuo gali būti nepakankamas. Kursų praktika rodo, kad penki – šeši šimtai tinkamai išnaudotų valandų dažnai būna ta apimtis, užtikrinanti studento įsidarbinimą.
Efektyvaus mokymosi schema
Viską galima apibendrinti savotiška programavimo mokymosi schema: pradžioje – 20 susipažinimui ir perpratimui skirtų valandų, padėsiančių nuspręsti, ar programuoti mokysitės ir toliau. Šis etapas gali būti įveikiamas ir savarankiškai. Tuomet – specialūs programavimo kursai, kurie gali susidėti iš kelių etapų. Po pradedančiųjų kursų, kad neišblėstų entuziazmas, atsirastų naujų iššūkių, būtų galima toliau tobulėti ir užsitikrinti įsidarbinimą, labai svarbu mokymąsi toliau tęsti pažengusiųjų kursuose.
Iš esmės į programavimą galima žiūrėti kaip į tam tikrų idėjų įgyvendinimui skirtą platformą. Todėl pradžioje reikia suprasti, kaip ši platforma veikia, įgyti bendrą suvokimą apie programavimą. Būtent tai ir vyksta mokymosi pradžioje arba pradedančiųjų kursuose – įgyjami tvirti pagrindai, ant kurių bus statomas visas tolesnis mokymasis.
Programuotojų trūkumas: kaip yra iš tiesų?
Vis netyla kalbos apie tai, ar šiuo metu trūksta programuotojų. Prieš kelerius metus buvo skelbiama, kad egzistuoja milžiniškas programuotojų trūkumas. Šiandien vis dažniau galima išgirsti pradedančiųjų programuotojų nusiskundimų, jog jiems nepavyksta susirasti darbo. Programavimo profesionalai į šį klausimą atsako taip: gerų programuotojų labai stinga. Savaime suprantama, geram programuotojui nepakanka vien pagrindų – į programavimą reikia gilintis plačiau ir išsamiau.
Tapti geru programuotoju gali padėti aptarta mokymosi schema. Ją atitinka ir CodeAcademy siūloma kelių lygių sistema: iš pradžių pradedančiųjų kursuose paklojami tvirtesni pamatai tolesniam mokymuisi, po šių kursų jau galima rinktis ir testuotojo darbą. Toliau pereinama prie sudėtingesnių užduočių, programuotojo darbą palengvinančių karkasų ir kitų įsidarbinti padėsiančių žinių.
Tad siekiant norimo rezultato svarbiausia nesustoti, nenuleisti rankų, kelti sau naujus iššūkius vystyti įgūdžius ir nuolat tobulėti. Tuomet įsidarbinimas tebus dar vienas nuoseklaus proceso etapas.
Siūlomus kursus bei studijas rasite čia.
