Laikas – pinigai. Kodėl užmirštame šį seną posakį?
Pasiguosti, kad kažkokiai veiklai nepakanka laiko, tenka dažnam iš mūsų. Visgi neretai problema yra ne laiko trūkumas, o netinkamas jo valdymas.
Finansų ir verslo vystymo ekspertas Mattas Hudsonas pastebi, kad laikas yra ne mažiau vertingas už pinigus. Visgi laiko planavimui ir valdymui dėmesio skiriame nepalyginamai mažiau. Puikiai prisimename, kokio dydžio nuomą ar būsto paskolą mokame. Tačiau tikrai nepasakytume, kam tiksliai skyrėme laiko praėjusią savaitę. Esminė tokio atotrūkio tarp finansų ir laiko valdymo priežastis yra ta, kad retas iš mūsų susidėlioja išsamų laiko paskirstymo planą.
Tad kodėl asmeninio ir darbo gyvenimo pusiausvyros siekiame apgraibomis ir besiremdami nuojauta? Juk galima viską įvertinti kiekybiškai ir orientuotis į aiškiai apibrėžtą tikslą – panašiai, kaip darome skaičiuodami ir skirstydami pinigus.
Kiekvienas mūsų per savaitę savo žinioje turime vienodą skaičių valandų – 168. Netgi atmetus miegui ir valgiui skirtą laiką, lieka daugiau nei 100 valandų, kurias galima prasmingai išnaudoti. Nutaręs būtent taip ir padaryti, M. Hudsonas pasitelkė paties sukurtą darbinę išteklių valdymo sistemą. Ši sistema suskirstė veiklas pagal prasmingumą, nustatė savaitės laiko išteklius ir leido sekti, kaip iš tiesų tas laikas panaudojamas.
Tai akimirksniu pakeitė laiko valdymą. Savaitės pradžioje laikas būdavo paskiriamas svarbiausioms veikloms ir žmonėms. Tai leido maksimaliai susitelkti į užduotis, mat neblaškė kaltės jausmas, kad tuo metu neskiriama laiko kažkam kitam. Juk užsidirbus iki vėlumos ima kankinti sąžinės priekaištai dėl nepakankamo laiko su šeima. O vaikams skirto laiko kokybę drumsčia mintys apie dėmesio laukiančius darbo projektus. Tačiau kruopščiai paskirsčius savaitės laiką konkrečiai veiklai, tokių problemų M. Hudsonui pavyko išvengti.
Ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ištrynęs karantinas reiškė naujų iššūkių. Tačiau šiek tiek praktikos ir eksperimentavimo padėjo M. Hudsonui laiko planavimo schemą pritaikyti prie naujosios realybės. Paaiškėjo, kad kokybiškai per savaitę išnaudoti pavyksta geriausiu atveju 90 valandų.
Suprantama, šis skaičius gali kisti priklausomai nuo asmeninių aplinkybių. Tačiau svarbiausia yra viską matuoti ir aiškiai formuluoti ilgalaikius tikslus. Tada bus lengviau suvokti, kaip šiuos tikslus paveikti gali, tarkime, begalinis voliojimasis priešais televizorių. Ko gero, panašiai, kaip audringas savaitgalis paveikia taupančiojo piniginę.
Tiesa, laikas šiek tiek skiriasi nuo pinigų: negalime jo užsidirbti daugiau, negalime liautis jo leidę, galiausiai nežinome, kiek iš tiesų jo dar turime. Todėl labai svarbu jį skirstyti ir praleisti sąmoningai bei prasmingai.
Šaltinis: Fast.Company.com
Sueco kanalą atlaisvinimui pasitarnavo iš dangaus atskubėjusi pagalba
Mitais apipinta pilnatis kartais iš tiesų pasitarnauja įvykių Žemėje eigai. Štai Sueco kanale įstrigusį milžinišką konteinerinį laivą „Ever Given“ išlaisvinti pavyko ne be pilnaties pagalbos.
Didžiulis 400 m ilgio laivas reikšmingą prekybos kelią blokavo beveik savaitę. Iškrapštyti jį bandančios žemsiurbės vaizdas netruko tapti bejėgiškumo alegorija.
Visos akys į „Ever Given“ buvo nukreiptos net ir iš kosmoso. Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantis rusų kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas pasidalijo iš savo buvimo vietos užfiksuotais įstrigusio „Ever Given“ vaizdais.
Suprantama, situaciją stebėjo ir palydovai. Jungtinių Valstijų technologijų kompanijos „Maxar“ valdomi palydovai sekė gelbėjimo veiksmus ir pateikė „Ever Given“ bei pagaliau sėkmingai jį išjudinti bandančių vilkikų vaizdus.
Šiuose vaizduose atsispindėjo ir dangiška pagalba. Juk Sueco kanalas, kaip ir daugelis kitų vandens telkinių, pakyla ir nuslūgsta dėl potvynių. Tai šalutinis Žemės santykių su mūsų kosminiais kaimynais poveikis. Pilnaties metu Mėnulio gravitacinė trauka prisideda prie Saulės. Todėl potvyniai ir atoslūgiai tampa dar intensyvesni.
Kovo 28 d. užtekėjo pavasarinį potvynį paskatinusi pilnatis. Mėnulis savo orbitoje tuo metu buvo palyginti arti Žemės. Visa tai nulėmė, kad Mėnulis suteikė „Ever Given“ taip reikalingą postūmį. Vandens lygis Sueco kanale 46 cm viršijo įprastinį. Laivą išjudinti pasidarė daug lengviau – gamtos jėgos buvo stipresnės už du jūrų vilkikus. Mėnulio dėka eismas Sueco kanale atsilaisvino.
Šaltinis: Space.com
Tvari odos alternatyva iš grybienos gali tapti karščiausia mados tendencija
Panašu, kad karščiausia mados tendencija galinti tapti medžiaga šiuo metu tiesiogine šio žodžio prasme yra auginama. Tai grybienos oda. Veikiausiai šis pavadinimas neskamba itin stilingai. Tačiau startuolis „Bolt Threads“ ir dar ne viena kompanija neabejoja, kad tokia medžiaga gali sėkmingai pakeisti tiek natūralią, tiek sintetinę odą.
2018-aisiais „Bolt Threads“ pradėjo gaminti produktus iš „Mylo“. Tai iš grybienos pagaminta medžiaga. O dabar mados pasaulio rėmėjų ir konkurentų dėka startuolis ketina šią technologiją išpopuliarinti.
„Adidas“, „Lululemon“, „Kering“ ir „Stella McCartney“ mados namai pranešė bendradarbiausiantys su „Bolt Threads“. Jie ketina investuoti į „Mylo“ tobulinimą ir gamybą mainais už galimybę naudoti šią medžiagą. Tad netrukus bus galima įsigyti iš grybienos pagamintų drabužių, aksesuarų ir avalynės.
„Mylo“ gamyba – išties nepigus išradimas. Todėl mados industrijos gigantų susivienijimas gali padėti drauge įveikti nemenką iššūkį. Tai reikšmingas žingsnis masinės gamtai draugiškesnės gamybos link.
Mados industrijoje vis dar gausu pasenusių gamybos technologijų. Aplinkos atžvilgiu jos yra savotiška tiksinti bomba. O grybai gali tapti vienu iš sprendimų.
Grybienos gamybai užtenka pusės vandens kiekio, reikalingo gaminant medvilnę. Be to, nenaudojami jokie gyvūninės kilmės produktai. Užauginti „Mylo“ užtenka dešimties dienų. Esant tinkamoms sąlygoms, grybiena gali suirti. Iš grybienos pagaminta oda gali varžytis su kitais odos variantais tiek savo kaina, tiek paklausa. Ji labai panaši į natūralią gyvūninės kilmės odą ir, skirtingai nei dirbtinė oda, neprimena šalto plastiko. Tad dėl žalos aplinkai vis griežčiau vertinamiems mados industrijos atstovams „Mylo“ neabejotinai yra patraukli alternatyva.
Svarbu tai, kad su „Bolt Threads“ bendradarbiauja ne tik aukštosios mados prekių ženklai, bet ir sportinės aprangos gigantės „Adidas“ ir „Lululemon“. Jų produkcija prieinama gerokai platesniam pirkėjų ratui. Todėl iš grybienos pagamintos odos produktais galėsime džiaugtis veikiausiai jau visai greitai.
Šaltiniai: TheNewYorkTimes.com ir Mashable.com
