Pastaruoju metu Lietuva tampa viena iš dominuojančių fintech (finansinių technologijų) jėgų Europoje. Bendrovės „Findexable“ sudarytame tarptautiniame 2020-ųjų fintech reitinge Lietuva užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje. Mūsų šalį aplenkė tik JAV, Jungtinė Karalystė ir Singapūras.
Šis įspūdingas pasiekimas nėra laimingas atsitiktinumas. Tai ilgamečio įdirbio rezultatas. Į procesą įsitraukė ne tik politikai ir Lietuvos bankas, bet ir korporacijos, startuoliai, jiems padedantys verslo inkubatoriai, investuotojai ir kiti, siekiantys, kad Lietuva fintech žemėlapyje šviestų itin ryškiai.
Pasak Lietuvos finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės, jau seniai buvo aišku, kad reikia siekti ambicingų tikslų, skatinti konkurenciją, orientuotis ne tik į tradicinius bankus ir puoselėti besivystančią fintech kryptį. Tad teisinė bazė turėjo tapti patrauklesnė fintech kompanijoms.
Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, praminto „fintech krikštatėviu“, teigimu, siekdamos puoselėti fintech palankią aplinką, institucijos prisiėmė nemažai rizikos. Konkreti politikos kryptis ir talentų gausa prisidėjo prie to, kad Lietuva tampa vienu iš svarbiausių technologijų kompanijų centrų. Daug įtakos turėjo ir į Lietuvą atėjusios didžiosios kompanijos, įskaitant komercinius Skandinavijos bankus bei tokias gigantes kaip „Western Union“. Palanki situacija taip pat leido pasaulį išvysti daugybei startuolių.
Dabar Lietuvą pasirinkusios kompanijos giria čionykštę verslo kultūrą ir įvairius aplinkos aspektus – pradedant palankiomis licencijavimo sąlygomis ir baigiant plačiomis eksperimentavimo su technologijomis galimybėmis. Startuoliai gali išbandyti kuriamas sistemas uždaroje aplinkoje. Tai leidžia įvertinti produktą realiomis sąlygomis ir prieš jo išleidimą įgyvendinti reikalingus pakeitimus.
Fintech palanki aplinka sukėlė „gravitacinį efektą“ – laikui bėgant Lietuva pritraukia vis daugiau kompanijų.
Lietuvos iškilimas sutampa su „Brexit“ atnešta nežinomybe. Jungtinė Karalystė nebelaikoma vartais į Europą. Daugelis fintech kompanijų veikimui Europoje reikalingą aplinką dabar rado Lietuvoje. Be to, Vilnius dėl „Brexit“, pandemijos ir išpopuliarėjusios galimybės dirbti nuotoliniu būdu tampa vis patrauklesne darbo vieta. Tad „Brexit“ įtakos stiprinant fintech palankią aplinką Lietuvoje atmesti tikrai negalima.
Visgi M. Jurgilas abejoja būtinybe Lietuvai tapti pasauline fintech lydere. Tai neabejotinai reikštų papildomus kaštus, kurie visuomenei ir politikams gali būti nepriimtini. Tad galbūt, neapleidžiant fintech, vertėtų nukreipti dėmesį į kitas problemas ir mėginti jas spręsti pasitelkiant technologijas.
Šaltinis: ItPro.co.uk
