Jei kaskart gaučiau po eurą už išgirstą nusiskundimą – „aš tiek daug siunčiu CV ir negaunu jokio atsakymo iš įmonių“ – būčiau išties labai turtinga. Tokiems žmonėms visada atsakau: dėl to, kai pats mažai pastangų įdedi, lengviausia yra kaltinti įmonę. Mano giliu įsitikinimu, žmogus, kuris tiesiog spaudžia mygtuką „Kandidatuoti“, tai daro iš tingėjimo arba pasenusio įsitikinimo, kad tiek ir užtenka padaryti.
Patinka tai ar ne, tačiau susirasti darbą yra darbas. Juolab, jeigu pretenduoji į kvalifikuotas pozicijas. Todėl ieškoti naujos pozicijos ar įmonės reikia atsakingai ir kokybiškai. Taigi, šiame tekste dalinuosi 4 patarimais, kurie leis į darbo paieškos procesą pažiūrėti kitu kampu ir žinoma, suteiks žinių, kaip ieškoti, kad pagaliau pavyktų susirasti darbą.
80/ 20 taisyklė
Skamba, kaip Pareto principas, tačiau ši taisyklė vis tik nėra apie tai. Šią taisyklę dievinu! Ji iš esmės paaiškina, kaip teisingai reikėtų ieškoti darbo.
Taisyklės esmė yra ta, kad iš tiesų tik 20 proc. savo dėmesio reikėtų skirti CV siuntinėjimui įmonėms. Ir net 80 proc. laiko vertėtų skirti laiškų bei LinkedIn žinučių rašymui įdarbinimo specialistams, darbdaviams, įmonių darbuotojams arba kitaip – pažinčių rato plėtimui.
Dabar kone kiekvienas žmogus veikia atvirkščiai, t. y. 80 proc. skiria gyvenimo aprašymų siuntimui ir tik 20 proc. komunikacijai su įdarbinimo specialistais.
Reikia suvokti, kad į vieną poziciją kandidatų gali būti šimtai. Tai reiškia, kad tavo CV gali nukristi į patį galą ir įdarbinimo specialistas, dėl didelės darbų apkrovos, neperskaitys tavo gyvenimo aprašymo, mat jis bus 100-ojoje vietoje.
Antra, kai tiek daug kandidatų CV sukrenta, natūralu, kad bus pakviesti į darbo pokalbį tie, kurie parodė motyvaciją. Motyvacija gali būti parodoma tada, kai ne tik siunti CV, bet ir rašai LinkedIn žinutes, el. laiškus ar skambini žmonėms, atsakingiems už poziciją.
Dažnas žmogus nežino, ką rašyti, arba baiminasi tai daryti. Tačiau bijoti tikrai nėra ko, nes įdarbinimo specialistų darbas yra surasti kaip įmanoma geriausią kandidatą įmonei. Puikus kandidatas dažniausiai ir atsispindi per motyvaciją. Be to, įdarbinimo specialistai patys ieško tinkamų kandidatų, o tai reiškia, kad jeigu tu parodysi iniciatyvą ir parašysi pirmas, gali bent šiek tiek jiems sumažinti darbo.
Būna, žmonės sako, kad bijo lysti į akis su savo žinutėmis ar el. laiškais ir škyrėti. Na, vertėtų pagalvoti apie tai, kad viena ar dvi žinutės nėra erzinantis elgesys. Įkyrumas būtų, jeigu rašytum kiekvieną dieną ir po 10 žinučių. Taigi, šią mintį irgi mesk lauk į šalį, nes antraip turi puikų pasiteisinimą, kodėl nerašyti.
Na, o geriausias žinutės turinys be abejonės – klausimai. Trumpas ar ilgas savęs pristatymas niekuo nesiskiria nuo šabloninio motyvacinio laiško ar CV, todėl tikrai nėra verta rašyti žinučių, kuriose tiesiog trumpai pristatai save. O štai klausimai apie poziciją, apie rolei keliamus tikslus ir pan. – puiki alternatyva bespalvėms ir neįdomioms savęs pristatymo žinutėms.
Keletas tokių klausimų pavyzdžių:
* Kokie tikslai yra keliami šios pozicijos žmogui?
* Ar naujai prisijungusiam darbuotojui yra numatytas pirmųjų savaičių planas?
* Kas Jums labiausiai patinka įmonėje?
* Matau, kad darbo skelbime vienas iš reikalavimų yra 2 metų patirtis, ar svarstytumėte apie žmogų su mažesne patirtimi ir labai motyvuotą?
Daug klausimų užduoti nereikia, užtenka vos vieno ar dviejų. Įmonės darbuotojai neturėtų jaustis tardomi, jie turi pajausti tavo susidomėjimą pozicija.
CV turi būti nuolat pildomas, redaguojamas bei pritaikomas
Šis patarimas daugeliui nepatinka, nes tai reiškia, kad turi įdėti dar daugiau darbo ieškodamas darbo. Žmogaus CV negali būti vienas vienintelis ir vienodas siunčiamas į visas pozicijas bei įmones. Gyvenimo aprašymas turi būti nuolat pildomas, redaguojamas bei pritaikytas atskirai kiekvienai rolei. Nebent tavo pozicija yra labai nišinė ir reikalavimai išlieka tie patys kiekviename darbo skelbime.
Tai reikia daryti dėl dviejų priežasčių.
Pirmoji – kuriant CV pagal reikalavimus, esančius darbo skelbime, žmogus akivaizdžiai demonstruoja, kad įmonei padės spręsti kilusią problemą. Taigi, atsiranda daugiau šansų, kad tokį kandidatą matys kaip potencialų darbuotoją, kuris žinos, ką reikia daryti tam, kad iššūkiai būtų sprendžiami.
Antroji – dirbtinis intelektas (DI) jau kurį laiką tyvuoliuoja mūsų kasdienybėje. Todėl įdarbinimo specialistai gali pasitelkti jį į pagalbą tam, kad būtų atrenkami tinkamų kandidatų CV nuo netinkamų. Dažnai DI yra užduodama užduotis atrinkti tinkamus kandidatus pagal darbo skelbime esančius reikalavimus bei raktinius žodžius. Taigi, asmuo gali būti ir tinkamas kandidatas, tačiau jeigu savo gyvenimo aprašymą siunčia šabloninį, kuriame nėra reikiamų raktinių žodžių, CV nukeliaus į netinkamų kanidatų sąrašą.
Ar tai sąžininga? Greičiausiai, kad ne. Bet, jeigu tu gali ką nors automatizuoti ir užduotį atlikti bent šiek tiek sau pasilengvindamas dalią, ar to nepadarysi? Padarysi. Tad, kodėl taip pat neturėtų elgtis įmonės?
Motyvacinis laiškas – unikalus
Motyvacinį rašyti ar ne? Aš rekomenduoju nerašyti, jeigu įmonė tokio neprašo. Jei prašo, žinoma, tai yra būtina padaryti. Tačiau ir motyvacinis laiškas negali būti šabloninis. Jis turi būti pritaikytas TAI įmonei, ir TAI pozicijai. Todėl reikia išniukštinėti visą įmonės internetinį puslapį, socialinius tinklus ir ieškoti sąlyčio taškų su ja. Tik taip gali parodyti, kad esi tinkamas bei motyvuotas kandidatas.
Taip pat motyvacinis laiškas neturėtų būti ilgas, užtenka parašyti A4 formato pusę lapo. Vadinasi, motyvaciniame laiške beletristikos tikrai nereikia. O kokį rašymo toną pasirinksi, – tavo reikalas. Gali pasirinkti ir šmaikštų, bet kita vertus, kadidatuojant į STT turbūt šmaikštaus motyvacinio laiško nerašysi.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad jeigu įmonė neprašo motyvacinio laiško, geriau jo ir nesiųsti. Kokybiškesnį rezultatą gausi tuo atveju, jeigu rašysi el. laišką arba LinkedIn žinutę su klausimais. Taip tikrai parodysi savo motyvaciją ir greičiau būsi pastebėtas.
Kartą labai garsios įmonės įdarbinimo specialistas man pasakojo, kad kai gauna motyvacinius laiškus, juos visada perskaito, nes ten gali atrasti tikrų perliukų. Pavyzdžiui, kartą atvertęs motyvacinį laišką rado kreipinį Gerb. Direktoriau, nors būtų pakakę vos kelių minučių rasti įmonės tinklalapyje informaciją, kurioje aiškiai rašoma, kad įmonei vadovauja moteris. Nors iš žmogaus CV buvo matyti, kad jis tinkamas kandidatas, tačiau į darbo pokalbį jis nebuvo pakviestas.
Jeigu negali skirti savo laiko faktų patikrinimui ir geram motyvaciniam parašyti, ką tai pasako apie tave kaip apie būsimą darbuotoją?
Tad taip paprastai kandidatas sau pakišo koją.
Jeigu esi persikvalifikuojantis ir dar neturintis patirties specialistas, išsilavinimą kelk į CV viršų
Persikvalifikuojančiam žmogui dažnai sunku priimti tai, kad kol neturi patirties toje profesijoje, į kurią persikvalifikavo, svarbiau yra išsilavinimas nei turima patirtis.
Jeigu įgijai naujos srities kvalifikaciją ir nori greičiau rasti darbą, vertėtų išsilavinimo skiltį kelti į CV viršų taip pademostruojant, kad savo įgytomis žiniomis tu gali išspręsti įmonės problemą, dėl kurios jie nusprendė samdyti žmogų.
Darbo patirties ištrinti jokiu būdu nereikia. Bet kokia patirtis yra itin svarbi. Juk būtent patirtis tau suformavo įvairius įgūdžius, kurie bus vertingi bet kokioje kitoje darbovietėje ar komandoje. Tačiau bent jau kol kas, kol neturi reikiamų įgūdžių naujoje srityje, telkis į išsilavinimą.
Rašant apie išsilavinimą reikėtų nurodyti, ko išmokai tam tikruose mokymuose. Pirmiausia, žinoma, vėlgi, peržvelk darbo skelbime esančius reikalavimus ir pagal tai sumodeliuok išsilavinimo skiltį.
Taigi, iš esmės reikia pamiršti bet kokį šabloną, jeigu nori rasti tokį darbą, kurio norėtum. Šiuolaikinė darbo rinka yra konkurencinga, su tuo reikia susitaikyti ir mažiau burbėti, kad į tave samdantieji neatkreipia dėmesio.
Vietoj reiškiamo nepasitenkinimo, kaltinimų bei nusivylimo vertėtų savęs paklausti: ką aš dar galiu padaryti, kad į save atkreipčiau dėmesį? Atsakymas gali būti toks – atsisakyti bet kokių šablonų, atsiraitoti rankoves ir šiek tiek padirbėti. Sėkmė myli dirbančiuosius, – tokia jau ta tiesa.
Straipsnis rengtas Marijos Serbintaitės
